Maldos už mirusiuosius: ir koplyčoje, ir grafų kriptoje (video +foto) (0)
Visų šventųjų diena ir Vėlinės yra dienos, kai skubama aplankyti artimųjų kapų: uždegti žvakes, padėti gėlių Tačiau kryžius ant kapo ar paminklinio akmens primena dar vieną artimųjų pareigą: maldose minėti į Amžinybę išėjusius mylimus žmones, geradarius, valstybei ir miestui nusipelniusius žmones. Ši garbinga pareiga neužmiršta ir mūsų rajone.
Nedrąsiai būrėsi prie koplyčios
Kalneliškių kapinėse stovinti koplyčia – išskirtinė. Daugelis kapinių lankytojų vis pasvarsto, o kas gi joje yra. Tačiau kartą metuose – Visų šventųjų dieną – koplyčia svetingai atveria duris maldai už tikinčiųjų mirusiuosius. Čia prie įspūdingo kryžiaus pastatytas altorius, prie kurio Visų šventųjų dieną Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos dvasininkai aukoja šv. Mišias.
Išvydę atvertą koplyčią, išgirdę vikaro Ernesto Želvio raginimą, kapines lankę žmonės šeimomis rinkosi prie koplyčios dalyvauti šv. Mišiose už mirusiuosius. Kai kurie tikintieji pamaldų klausėsi prie savo artimųjų kapų. Dekanas Eimantas Novikas artimųjų prašymu laimino naujus antkapius, paminklus. Ir prašančiųjų netrūko.
O kam karste šaukštelis?
Koplyčioje vikaras E Želvys savo pamoksle kalbėjo apie gyvųjų ir mirusių miestus O Amžinybės viltį jis iliustravo įdomiu pasakojimu apie pamaldžią senutę, kuri prieš mirdama paprašė įdėti į jos karstą... šaukštelį. Paklausta dvasininko ir artimųjų, kam jai šaukštelis, močiutė pasakojo, kad mielai lankydavosi įvairiose parapijos šventėse ir susibūrimuose. O jų pabaigoje būdavusi pati laukiamiausia dalis – patiekdavo desertą: tortą ar ledų. Tad ir amžinojo gyvenimo senolė laukė ne kaip visą naikinančios pabaigos, o kaip vilties, kad jos laukia gėris.
Meldėsi už miesto geradarius
Dekanas Eimantas Novikas Vėlinių pavakarę aukojo šv. Mišias už Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios fundatorių Reinoldą Tyzenhauzą, jo artimuosius. Su šia gimine siejama daugelis gražiausių mūsų miesto akcentų: jo kultūra, istorija, verslo ir ekonominio augimo proveržis. Pagerbti fundatoriaus į kriptą susirinko negausi, bet nuolatinė bendruomenė: Tyzenhauzų paveldo organizacijos nariai, kultūros žmonės, istorikai. Kartu su dekanu pamaldų pabaigoje jie kriptoje sugiedojo „Viešpaties Angelą“ savo miesto kūrėjams atminti.