Pristatyta pirmoji neseniai išėjusio menininko P. Medzelo medžio skulptūrų paroda   (0)

Gruodžio 29 d. Rokiškio J. Keliuočio viešojoje bibliotekoje atidaryta Povilo Medzelo (1948 –2022)   skulptūrų ir drožinių paroda „SĖLIS“. Neseniai išėjusio menininko medžio darbai visuomenei pristatomi pirmą kartą. Kūrėjų pamėgtoje erdvėje – bibliotekos industrinėje kūrybinėje palėpėje eksponuojamos stilizuotos medžio skulptūros – tik nedidelė dalis rokiškėno kūrybos.

Kūrė Sėlynėje

Ekspoziciją pristatė bibliotekos parodų kuratorė Agnė Aržuolaitė, apie tėčio sukurtus darbus ir jų atvėrimą visuomenei kalbėjo P. Medzelo dukra Audronė Balsė bei jos vyras Vladas Balsys, pasirūpinęs ekspozicijos išdėstymu.

Rokiškio rajone, Pagrandžių kaime gimęs P. Medzelas kūrybinę kelionę pradėjo nuo muzikos, fotografijos, o medinės skulptūros atsirado žymiai vėliau. Pasak kūrėjo dukros A. Balsės, daugelis Povilą pažįsta kaip fotografą, nes didelę savo gyvenimo dalį jis buvo profesionalus fotografas, baigė studijas Vilniaus technologijų technikume, mokėsi pas Rimantą Dichavičių, kitus žinomus fotografus. P. Medzelo darbai išsiskyrė tuo, kad jis mokėjo fotografuoti žmogaus sielą. O skulptūra susidomėjo ir pradėjo kurti 2014 m., sulaukęs 66 metų. Gyveno Sėlynėje, savo tėvų  namuose, tai buvo įkvėpimo ir laisvės  erdvė, iš kurios nenorėjo išvažiuoti. Skulptūras kūrė iš Sėlynėje augančių medžių. Skulptūrose vyrauja socialinė ir religinė tematika, pasakų ir gamtos motyvai,  savo požiūrį autorius kartais perteikia su ironija ir satyra.

Pirmoji, bet ne paskutinė

Parodoje – tik maža dalis eksponatų, kurias P. Medzelas sukūrė paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį. Šalia eksponatų prierašai – „Be pavadinimo“, taigi parodos lankytojai taip pat gali tapti kūrėjais. „Tėtis kūrė stilizuotas, dažytas skulptūras, jis  nėra liaudies menininkas, bet ir ne amatininkas... Tai pirmoji paroda, nežinau, kiek dar jų bus, bet labai norėsime parodyti, ką jis sukūrė“, – kalbėjo parodos autoriaus dukra A. Balsė.

Savarankiškas kūrinių gyvenimas

V. Balsys kalbėjo apie parodos koncepciją ir galimybę kūriniams gyventi savarankišką gyvenimą nuo kūrėjo. Prisiminė šiuolaikinį menininką Juozą Laivį, paleidusį savo skulptūras į laisvę – vyksta parodos, kūriniai laisvai keliauja po pasaulį. P. Medzelo kūriniai taip pat skinasi kelią į savarankišką gyvenimą. Kažkada jų daugėjo, pilnėjo kambariai, paskui skulptūros „išėjo“ į lauką, buvo kabinamos ant medinių pastatų fasadų. Yra ir keletas skulptūrėlių-lesyklų, į kurias atskrenda paukščiai. Povilo gyvenimas Sėlynėje buvo atskiro pasaulio kūrimas, noras būti čia ir dabar – ne keliauti, ne rengti parodas, rodyti kitiems – nebuvo tam poreikio. „Šiandien yra ta diena, kai kūriniai pradėjo gyventi nepriklausomą gyvenimą“, – sakė V. Balsys.