Struvės lanką viešins turistiniu maršrutu (2)
2020-ieji – UNESCO metai. UNESCO paveldo objektas yra ir mūsų rajone. Tai – Struvės geodezinio lanko Gireišių punktas (Panemunėlio sen.). Vyriausybė numatė UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo 2020 metais programą, kurioje bus priemonių, skirtų skleisti žinią apie Struvės geodezinį lanką.
Programą savo tinklalapyje paskelbė Rokiškio rajono savivaldybė. Mūsų rajoną programoje liečia šis punktas: „Parengti turistinį maršrutą – pažintinį taką po Struvės geodezinio lanko punktus, stiprinant sąveiką tarp kultūros paveldo, turizmo infrastruktūros ir švietimo sistemos“. Maršruto rengimas numatytas 2020-aisiais, jame dalyvaus: Viešoji įstaiga Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Vilniaus rajono savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė. Taip pat bus parengtas leidinys „Struvės geodezinio lanko turistinis maršrutas“ (lietuvių, rusų, anglų, lenkų kalbomis), kitą informacinė medžiaga, turistinė atributika. Tai patikėta atlikti Žemės ūkio ministerijai, Vilniaus rajono savivaldybei, Vladislavo Sirokomlės muziejui, Rokiškio rajono savivaldybei, viešąjai įstaigai Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
„Rokiškio Sirena“ primena, kad Lietuvoje UNESCO saugomi paveldo objektai yra: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinio lanko punktai, kryždirbystė ir kryžių simbolika, Dainų šventės tradicija bei sutartinės.
Rokiškio rajone yra UNESCO paveldo objekto – Struvės geodezinio lanko – Gireišių punktas. Struvės geodezinis lankas yra pie 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, skirta tiksliam Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti geriausiai atitinkančio Žemės formą ir dydį elipsoido parametrus. Lankas pavadintas astronomo Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės vardu.
Struvės geodezinis lankas tęsiasi nuo Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros iki Fugleneso (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje, t. y. nuo 45°20′ iki 70°40′ šiaurės platumos ir kerta 10 dabartinių valstybių: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Moldovą ir Ukrainą. Dienovidinio lankui apskaičiuoti panaudoti minėtose šalyse išmatuotų trianguliacijos tinklų fragmentai, kuriuos sujungus gauta grandinė, susidedanti iš 12 sekcijų, įterptų tarp astronomijos punktų, turinti 10 išmatuotų bazių ir jungianti 259 trianguliacijos punktus. XIX a. tai buvo tiksliausiai išmatuotas ir ilgiausias dienovidinio lankas.