A. Tapinas su politikais užsuko į Rokiškį: „neįveikiamų“ klausimų bendruomenė neuždavė (0)

Turnė po Lietuvos regionus su projektu „Didžioji politikų kelionė“ rudenį pradėjęs žurnalistas Andrius Tapinas ir jo „Laisvės TV“ komanda antradienio pavakarę užsuko į Rokiškį. Dalyvauti Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje organizuojamoje diskusijoje visuomenininkas pasikvietė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį bei Seimo narę, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovę Agnę Širinskienę. Politikai – skirtingi, tačiau nevengiantys pasisakyti pačiais įvairiausiais klausimais, visgi didelio rokiškėnų dėmesio šį kartą nesulaukė.

Apie dienų aktualijas

Diskusiją moderavęs A. Tapinas leido publikai kiek „apšilti“ ir įvadą į diskusiją padarė pats. Žurnalistas pokalbį pradėjo net ne nuo šių dienų, o nuo šių mėnesių šalies aktualijų – galimos itin didelio masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, kur iš esmės figūruoja dvi – konservatoriaus Kazio Starkevičiaus ir „vardanlietuvių“ lyderio Sauliaus Skvernelio – pavardės.  

„Šiandien Generalinė prokurorė Nida Grunskienė prašyti panaikinti Seimo narių teisinės neliečiamybės į Seimą ateina dažniau, nei į savo tiesioginę darbovietę. Ką tai sako Jums apie politinę struktūrą? O gal tai – apsivalymas?“, – diskusiją pradėjo žurnalistas.

K. Budrys situaciją įvertino žvelgdamas iš dviejų perspektyvų: „Kalbant laiko ašies perspektyvoje, ką turėjom prieš 10 m. – kaip reaguodavo teisėsauga į tokias situacijas – džiugu, kad teisėsauga mažiau dairosi, bet daro tai, ką ir turi daryti. Jei vertinsim erdvėje – tai nėra gražu. Tačiau Europinėje plotmėje, lyginant Lietuvą su tam tikromis kitomis šalimis ir kas vyksta jose, pas mus tai yra „žiedeliai“.

O A. Širinskienės žurnalistas klausė, kokia nuotaika tvyro partijoje, kurios lyderis – vienas pagrindinių korupcijos istorijos „herojų“?

Politikės atsakyme netrūko apgailestavimo ir nuostabos, bet buvo išreikštas ir palaikymas buvusiam partijos lyderiui.

„Patirtis buvo šokiruojanti ir netikėta, o situacija – nuvylė. Po šio įvykio savo darbu ilgai turėsime įrodinėti, kad tai, ką partija skelbia – antikorupcinę darbotvarkę – tikrai yra mūsų vertybės ir mes jų neišsižadame. Mes tikime teisine valstybe, tie dažni prokuroro atėjimai, tiek čekiukų ar galimos korupcijos, neteisėto praturtėjimo klausimais rodo, kad teisėsauga veikia ir yra sveikos demokratinės valstybės požymis. Lygiai taip pat džiaugiamės, kad buvęs partijos pirmininkas ir buvęs narys nežengė gynybiniu keliu ir neapkaltino nieko sąmokslu, kaip kartais būna“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Kas skauda Rokiškiui?

Tęsdamas pokalbį šia tema, A. Tapinas su jam būdingu tiesmukumu klausė, ar Kazio Starkevičiaus prisipažinimas „Ėmiau“, yra smūgis visai politinei sistemai? Nes, anot žurnalisto, visuomenės dalis, kuri sakydavo: „Visi jie tokie“, dabar lyg ir gavo įrodymą, kad visi tokie. Ar tai, visgi, vertinama kaip pavienis, atskiras atvejis?

Kokie politikų atsakymai buvo į šiuos klausimus – A. Tapino laidoje netrukus.

O rokiškėnai Seimo ir Vyriausybės atstovams uždavė labai įvairių klausimų: nuo saugumo – kodėl Vytenis Povilas Andriukaitis pavadino Algirdą Paleckį „politiniu kaliniu“, kodėl tolerantiškai žiūrima į Remigijaus Žemaitaičio pasisakymus apie Kovo 11-ąją, ją vadinant perversmu?

„Tai transliuojama viešai, bet visi Seime ramiai sėdi, sveikinasi su šiais žmonėmis, nors jie – prorusiški asmenys. Kiek teisinės priemonės Lietuvoje iš tiesų galioja?“, – klausė diskusijos klausęs rokiškėnas.

A. Širinskienė atkreipė dėmesį, kad tai buvo rinkėjų valia ir rinkėjų sprendimas, o minėtiems asmenims nerūpi nei Etikos komisijos, nei kitų vertinimai: „Kai žmogui per 4 mėn. pradedami 4 ikiteisminiai tyrimai, daug ką pasako. Bet tą turi įvertinti rinkėjai jau po dviejų metų“.

K. Budrio teigimu, valstybės pamatų kvestionavimas yra be galo pavojingas ir ties tam tikra riba reikia brėžti raudoną teisinį brūkšnį: „Griežtesnio veikimo aš tikrai norėčiau. Nereikia šiuo atveju galvoti, kad tai, tiesiog, žmogaus nuomonė. Tai – ne apie nuomonę, nes tampa jau instrumentu priešiškam veikimui“.

Ką galvoja apie T. Barauską?

„Partijų reitingai krenta, jaunimas nebestoja į partijas. Kaip manote, kas po šio skandalo laukia partijų? Juk artėja savivaldų rinkimai, kokius juos prognozuojate? Ir – kaip vertinate mūsų krašto Seimo narį Tadą Barauską?“, – kitą temą užvedė kraštiečiai.  

„Vardanlietuvė“ A. Širinskienė situacijos nedramatizavo sakydama, kad savivaldos rinkimai yra specifinis dalykas, kuriam įtakos nacionalinė politika dažnai net neturi.

„Kai savivaldybėse prieš rinkimus klausi, kas žmonėms svarbu, jie akcentuoja, kad kova su korupcija, kad negali jos pakęsti. Bet kai paklausi už ką balsuos, sako: už Malinauską... Yra neatitikimas tarp realaus korupcijos suvokimo ir kai merą suvokia kaip asmenybę: tvarkantį kelius, gražinantį vietą ir darantį kitus gerus darbus“, – dalinosi 2019 m. savivaldos rinkimų patirtimi diskusijos dalyvė.

O klausimo dalį apie jaunuolių aktyvumą politikoje perėmęs K. Budrys neslėpė: šiuo klausimu reikia aktyviai dirbti ir spręsti bėdą, nes jaunimas itin mažai domisi politika. Visgi stebuklingo recepto, kaip jauną žmogų sudominti politikos kryptimi – nepasakė.

Rokiškėno užduoto klausimo dalis apie Rokiškio krašto Seimo narį T. Barauską liko neatsakyta.

Litvinizmas ir investicijos į rajoną

Susitikime dalyvavę miestelėnai atkreipė dėmesį į visiems šalies regionams ir rajonams aktualias problemas, tokias kaip investicijos (nekalbant apie naujas trinkeles šaligatviuose ar renovuotus pastatus, bet apie verslo „atvedimą“ statyti gamykloms, kurti darbo vietoms).

Užsienio reikalų ministras kalbėjo, kad Lietuva, įgyvendinant diasporą, siekia susigrąžinti emigravusius tautiečius ir taip kurti pridėtinę vertę šalyje. O dėl investicijų tikino sisteminių spragų regionuose nematantis: „Savivaldybės turi susidaryti „krepšelius“, ką norėtų matyti savo aplinkoje. Sisteminių spragų aš nematau regionuose, bet yra visuma, kai užsienio investuotojai nenori apskritai investuoti Lietuvoje dėl įvairių priežasčių. Ir tai yra mano, kaip Užsienio ministro pareiga, darbas, kalbėti gražiai apie Lietuvą, kviesti ateiti ir dirbti kartu“.

Buvusiam Rokiškio rajono merui Antanui Vagoniui pasidalinus asmenine patirtimi, kad savivaldos neturi teisės tiesiogiai tartis su užsienio šalių ambasadoriais ar verslininkais, K. Budrys šyptelėjo, jog nelabai įsivaizduoja, kaip 60-ies savivaldybių merai kiekvienas asmeniškai keliauja ir kalbasi su ambasadoriais.

„Tam yra galybė specialistų, komandų, atsakingų asmenų ir institucijų, kad viskas būtų koordinuojama ir sunešama į vieną informaciją“, – sakė ministras.

Klausimų būta apie Lietuvių kalbos išsaugojimą, apie demografinę padėtį šalyje, apie plintantį litvinizmą ir dar įvairių temų, kurių aptarimą A. Tapino laidoje bus galima išgirsti išsamiai.