Autoriniais juvelyrikos dirbiniais rokiškietė narstė komforto temą (0)

Ieva Žekevičiūtė – dar neatrasta ir nepažinta menininkė iš Rokiškio, kuri prieš pat Rokiškio miesto gimtadienį (rugsėjo 19 d.) Krašto muziejaus žiemos sode pristatė pirmąją autorinę savo juvelyrinių kūrinių ir objektų parodą „Comfort“. Iki šiol tik bendrose su kitais menininkais parodose savo kūrinius demonstravusi kraštietė šiuos metus vadina savo svajonių išsipildymo metais.

Pirmoji autorinė paroda – Rokiškyje

I. Žekevičiūtė šypsojosi, kad kitos vietos pradėti autorinių parodų kelionę, nei Rokiškio dvaras, ji neįsivaizdavo: „Tai – simboliška. Pirmoji vieta, kurioje atidaryta mano pirmoji autorinė paroda, yra Rokiškio krašto muziejus, nes mano vaikystė prabėgo Rokiškio rajone ir aplink Rokiškio dvarą. Mano seneliai ir tėvai kilę iš Rokiškio rajono: Sriubiškių, Paževiškių, Daupelių kaimų. Mano pačios vaikystės vasaros prabėgo vienkiemyje tarp Pandėlio ir Sriubiškio. Todėl neatsitiktinai mano kūryboje galima įžvelgti gamtos motyvus, lietuviškam kaimui būdingą minimalizmą, kuris man labai susiderino ir su Japoniška estetika“.

Parodoje eksponuojami darbai įkomponuoti į nedideles Zen sodų (vakarų kultūroje daugiausiai pripažįstamas kaip meditacijos forma, o žodis Zen yra budizmo rūšis, pabrėžianti vidinę ramybę ir susikaupimą) ekspozicijas, kurios primena lietuvišką kaimą, ūkio darbus ir natūralų atsipalaidavimą gamtoje.

Iki šiol su kitais juvelyrais, fotografijos meno atstovais savo darbus eksponavusi rokiškietė šiais metais gavo Lietuvos Kultūros tarybos Pradedančio meno kūrėjo stipendiją, kas ir paskatino drąsiau žengti pirmąjį žingsnį asmeniniu kūrėjo keliu.

Patogumą mato per kūrinius

Krašto muziejaus žiemos sode veikiančioje parodoje jaunoji menininkė pristato parodą „Comfort“. Čia, pasitelkus juvelyrinis kūrinius ir objektus, autorė siekia atskleisti ir interpretuoti komforto (patogumo) temą.

„Juvelyrai naudoja terminą „komfortas“. Iš esmės tai reiškia, kad vidinėje žiedo dalyje bus nuimtos briaunos. Šis terminas taikomas vestuviniams žiedams, nes juos žmonės nešioja kas dieną ir nori jaustis patogiai. Gilinantis į temą galiu dar paminėti, kad yra ir atitinkamas „patogumo“ svoris, kad papuošalo nesijaustų arba net pati jo forma gali būti pritaikyta prie kūno. Mane, kaip filologę (prieš pasukama juvelyrės keliu, I. Žekevičiūtė studijavo lietuvių filologiją, vėliau lietuvių literatūrą – aut, past.) suintrigavo komforto sąvokos reikšmė, ir ėmiausi iš esmės tyrinėti ne tik šio žodžio, bet ir būsenos reikšmę per juvelyriką. Per šiuos metus gilinausi į patogumo temas: reikėtų pasvarstyti ar komfortas (patogumas) yra tik teigiamas dalykas: mes jo siekiame, mėgaujamės, kita vertus, ar suderinamas komfortas ir tobulėjimas? Vargu... Iššūkiai, nuotykiai, situacijos, darančios mūsų gyvenimą įdomesnį, dažnai ištraukia mus iš komforto zonos“, – pasvarstyti apie patogumo temą kvietė parodos autorė.

Tarp Lietuvos ir Japonijos

Pasak parodos autorės, į komforto temą puikiai įsikomponuoja atsitiktinai iš bendro kūrybinio kelio atėjusi Japonų Vabi Sabi filosofija, kuri teigia, kad ne viskas turi būti idealu ir tobula, kad ne tobulume slypi grožis. Šioje parodoje unikalu ir tai, kad autorė naudojo tradicinę, gan seną Japonų puoselėtą vaško techniką „Mitsuro hikime“. 

Parodoje eksponuojamuose kūriniuose vyrauja kontrastai: vieni darbai turi aiškias formas ir ribas, kaip savotišką „komforto zoną“, kurias bandoma peržengti, bet ne per toli, kituose darbuose naudojamos pasikartojančios minimalistinės formos, darbuose matomas dualumas – aštrios formos derinamos su aptakiomis, o komfortas turėtų slypėti per vidurį.

Tema su potemėmis

„Comfot“ parodos autorės I. Žekevičiūtės teigimu, šią parodą būtų galima suskirstyti į tris potemes: „Komforto ištakos“, „Komforto paieška“ ir „Komforto interpretacijos“.

„Pirmajai potemei skirti 4 darbai, kuriuose atsiranda ir sąsajos su vaikystės tema. Tai – natūraliai saugus ir patogus žmogaus gyvenimo tarpsnis, todėl neatsitiktinai ir mano darbuose atsiranda vaikystę primenančių detalių: namo, kuriame užaugau betoninis gabalas, kvadratinės formos, primenančios vaikystės daugiaaukštį. Atsitiktinai sustingęs metalo lašelis primena vieną vaikystės žaidimų, kai žiūri į debesis ir bandai įsivaizduoti, į ką jis panašus. „Komforto paieška“ buvo viena pirmųjų ir atspirties taškas visai parodai. Visgi, galutinėje parodos versijoje liko tik vienas darbas – objektas, pavadinimu „Balansas“. Mes siekiame balanso, nors tai yra tik labai nedidelis taškelis, būsena, kai pasiekiamas kažkoks vidurys, bet kaip mes jaučiamės toje būsenoje? Užtenka nedidelio suvirpėjimo ir balansuojanti detalė tuoj pat nukrenta“, – paaiškina pašnekovė.

Juvelyrė atskleidė, kad daugiausiai darbų skirta „Komforto interpretacijos“ potemei. Būtent šioje potemėje mėginama atvaizduoti kas yra komfortas, o tai – pasikartojantys aspektai, atpažįstamumas. Šią potemę, anot I. Žekevičiūtės, geriausia atskleidžia kolje „Ritmas“, kai pasikartojantis motyvas juda ratu: „Akylesni parodos lankytojai gali pastebėti, kad kolje primena lietuvišką šiaudinį sodą, kurio forma taip pat vaizdavo pasaulį, dangų ir žemę, savotišką balansą. Galiausiai parodą užbaigia triptikas „Po“. Jame atsiranda stiklo šukės, gintaras, kriauklelės iš pajūrio – eklektika ir chaosas žymintis likučius po komforto“.

Apžiūrėti kraštietės juvelyrinių dirbinių ir objektų parodą galima iki spalio 13 d. Rokiškio krašto muziejuje.