Daržininkams jau niežti nagai sėti... Kantrybės, tiktai kantrybės (5)

Pastebimai ilgėjanti diena kviečia imtis pasiilgtų pavasario darbų. Vienas jų – daigelių sėja. Pomidorų augintojų grupėse dabar ženklus pagyvėjimas: keičiamasi, perkamos sėklos. Patys nekantriausi daržovių augintojai jau pasakoja apie sėją. Tačiau skubėti neverta. Mat paskaičiuokite: vėliausiai pomidorai į nuolatinę vietą sodinami 60-ąją dieną po daigo kilpelės pasirodymo. Jei šiandien teisingai pasėjote pomidorus ir per savaitę jie sudygs, tai sodinti į nuolatinę vietą reikės... kovo 29-ąją. Taigi, kantrybės, tiktai kantrybės.

Ką dabar veikia pomidorų augintojai?

Sausis – vasario pabaiga – optimaliausias laikas pasirūpinti sėklomis. Jei pastebėjote, tai prekybos centruose jau praėjusią savaitę buvo pastatyti stendai su daržovių sėklomis. Pomidorų fronte kol kas nesiūloma nieko naujo – jau apžiūrėjau. Kaip ir didžiąją dalį šalies internetinių sėklų krautuvių. Ten irgi, deja, naujovių ne kažką.

Iš kur gaunamos sėklos egzotiškais pavadinimais, nematyti žalieji pomidorai (sėklų krautuvėse siūloma vienintelė Green zebra veislė), bikolorai (tokių apskritai nėra), antocianiniai pomidorai (tokių tik Indigo rose)?

Gauti galima keliais būdais. Pirmiausia, galima nusipirkti rusiškų sėklų tiesiog Rokiškio turguje (bent jau pernai jomis buvo prekiaujama). Pasirinkimas ten gan nemenkas, bet ir kainos nemažos. Kitas būdas – pirkti iš pomidorų augintojų (arba sėklas originaliose pakuotėse, arba pačių ruoštas). Kainos įvairios – nuo maždaug 1 Eur iki 3,5 Eur už 10 sėklyčių. Baimintis nereiktų – kiek teko pirkti, visos puikiai dygo. Kaina priklauso nuo veislės retumo ir augintojos gero vardo.

Norintiesiems sutaupyti (kaip aš dariau pernai) sėklas galima užsisakyti iš Ukrainos augintojų. Čia rizika didesnė: pirmiausia, gali siuntinys tiesiog neateiti (arba prekiautojas sukčius, arba muitinė nepraleis). Man pavyko, pernai gavau viską, ką užsakiau. Kainų skirtumas akivaizdus: už tos pačios veislės sėklas išeina vidutininškai 0,5 Eur. Bet ir rizikos, kaip sakiau, yra. Aš pirkau iš asmens, kurio kataloguose yra daugiau nei 2500 veislių, taigi, visas užsakymas atėjo tvarkingai, sėklos buvo daigios, sumaišytų veislių nepastebėjau, daugmaž visos atitiko aprašymus.

Taigi, ir pradedantiesiems, ir patyrusiems augintojams jau metas sudaryti sėklų sąrašus ir skaičiuoti, ką auginsinte šiemet.

Ar jau laikas sėti?

Kad ir kaip norėtumėte – ne laikas. Suprantamas noras įkišti rankas į žemę, kaip stebuklo laukti išlendančių žalių kilpelių. Deja, dar gerokai per anksti. Rašau ne tik iš vadovėlio, bet ir iš savo praktikos. Sėjant pomidorus šiaip jau geriau pavėluoti, nei paskubėti.

Pirmiausia, su kuo susidursite per anksti pasėję daigus? Paimkite „Rokiškio Sirenos“ numerį, atsiverskite dešimtąjį puslapį, kuriame nurodomas dienos ilgumas. Tai pagrindinis jūsų rodiklis sėjant pomidorus. Taip yra dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia, kad daigas augtų tvirtas ir stiprus, jam reikia dviejų dalykų: saulės šviesos ir šilumos. Ir cepelinų spalvos dangus, kaip suprantate, ne pats geriausias to šaltinis. Kadangi daigas gaudys šviesą, jis stiebsis ir paprasčiausiai tįs. Jo plonas stiebelis, šviesiai salotiniai lapeliai prikišamai rodys, kad šviesos jis gauna per mažai. Ir stengdamasis ją pasiekti, augins ilgą bei silpną antžeminę dalį.

Jei tik, žinoma, pavyks tuos daigelius apskritai išsaugoti. Mat šalto oro ir didelės meilės derinys – perlaistymas – šiuo metu lemia labai pavojingą ligą juodąją kojelę arba diegavirtę. Ji, kaip ir daugelis grybelių sukeliamų ligų, atsiranda ten, kur šalta ir drėgna. Jei saugodami nuo diegavirtės daigus šildysite patalpas, susidursite su tuo, kad augalai ims tįsti, bet turės silpną šaknyną. Su visomis šiomis problemomis susidūriau užpernai, pirmuosius pomidorus pasėjusi vasario 16-ąją.

Pernykštis vėlyvas pavasaris lėmė, kad net kovo 7-oji buvo gerokai per ankstyva sėjos diena. Šiemet sėjos terminą bandysiu nukelti (nors kantrybė nėra pati stipriausia mano charakterio pusė) arčiau pavasario lygiadienio. Taip bent jau bus pasiekta šviesos pusiausvyra.

Kitas svarbus klausimas, lemiantis sėjos pradžią, yra pomidorų išnešimo į nuolatinę augimo vietą data. Primenu, kad pomidoras nėra šalčiui atsparus augalas. O Lietuvoje net iki gegužės vidurio paprastai būna šalnų rizika. Žinoma, galima organizuoti pomidorų „Vėlines“: šiltnamyje deginti žvakeles, bandyti dengti kokiais nors audiniais, šiaudais ar pan. Tačiau net išsaugojus pomidorus nuo šalnų, verta prisiminti, kad šaltoje žemėje jų vegetacija stoja. Ir vėliau į šiltą žemę pasodinti augalai kaip mat pasivys tuos, kurie buvo per anksti antklodėmis klostomi. Ženklas, kad augalui per šalta: ryškiai matoma mėlyna ar violetinė stiebelio bei lapų spalva. Taip augalas rodo, kad nepasisavina maisto medžiagų.

Kaip jau minėta, idealus laikas pomidorams keliauti į nuolatinę augimo vietą – 50-60 dienų nuo tos dienos, kai pasirodė daigo kilpelė. Idealus daigas atrodo taip: su pirmąja suformuota, bet neišsiskleidusia žiedine keke.

Perlaikymas namuose lemia daug bėdų. Jei užauginote puošnų didelį augalą grietinės indelyje, tuo džiaugtis nereikėtų. Mat augalui maitinti reikalinga pirmiausia ne gausi lapija, o stiprus šaknynas. Juk indeterminantinio pomidoro aukštis kartais siekia ir daugiau nei 2 m. Tokiam augalui maitinti reikalinga stipri, išvystyta šaknų sistema. Tokios, kad ir kaip gaila būtų, grietinės indelyje suformuoti nepavyks. Ir nereikia džiaugtis, kad turguje įsigijote žydintį pomidorą su trimis kekėmis. Jis persodintas tiesiog jas numes, arba derės silpnai. O pirmosios kekės – pačios stipriausios, derliausios. Jas reikia saugoti.

Taigi, skaičiuoti reikia paprastai: vėliausiai po dviejų mėnesių pomidoras keliauja į šiltnamį ar lauką. Jei pomidorus sėsime sausio pabaigoje, jie į lauką turi keliauti kovo pabaigoje. Ar bus sąlygos juos tinkamai užauginti? Greičiausiai ne. O jei pasėsime kovo pabaigoje, į lauką jie keliaus gegužės antrojoje pusėje. Pats tas. O jei ir pavėluosite, menka bėda. Štai prieš kokį ketvertą metų nutiko nelaimė: mano Puma, kaip katės mėgsta, ėmė ir sukasė vieną pomidorų dėželę ir daigelius teko atsėti jau balandžio pradžioje. Ir nieko, jie kuo puikiausiai užaugo, davė gerą derlių.

Sėjos tvarka

Tai irgi svarbus dalykas. Pomidorai pagal ankstyvumą skirstomi į kelias rūšis. Patys ankstyviausieji paprastai būna determinantiniai lauko pomidorai. Kai kurie pirmuosius vaisius subrandina jau apie 80 d. nuo daigo kilpelės pasirodymo.

Indeterminantiniai pomidorai (aukštaūgiai, skirti šiltnamiams) dera paprastai vėliau, po 100-120 dienų. Sėjant verta į tai atsižvelgti. Jei pirma pasėsite ankstyvuosius, jei orai nebus palankūs, juos „kankinsite“ namie. Taigi, sėti pradedama nuo tų, kurie vaisius brandina vėliausiai. Taigi, pirmieji eilėje – DWARF pomidorai, toliau – vėlyvieji indeterminantai, ir taip eilės tvarka iki anksčiausiai derančiųjų.

Taigi, kol kas laikas dairytis įdomesnių pomidorų veislių, skirti dėmesio gilinti jų auginimo žinioms. O sėjos džiaugsmo teks laukti mažiausiai iki kovo vidurio. O norintiems bandyti likimą telieka palinkėti sėkmės.