Helovino šventė rokiškėnų namuose (5)

Spalio 31-ąją JAV ir daug Europos šalių švenčia Heloviną. JAV vaikai šią šventę pamini dėvėdami šiurpius kostiumus ir prašydami saldainių lanko aplinkinius namus, o suaugusieji, užsidėję kaukes ir persirengę mėgstamiausių filmų ar serialų veikėjais, dalyvauja vakarėliuose. Airija Heloviną priskiria nacionalinei šventei ir vaikams visą savaitę nereikia eiti į mokyklą.

Daugelio žmonių manymu, Helovino šventė buvo sugalvota JAV, tačiau šios šventės ištakos yra pagoniška keltų šventė – Samhainas. Išvertus iš senovės keltų kalbos, Samhainas reiškia „vasaros pabaiga“.

Šią šventę keltai švęsdavo spalio 31d. naktį ir taip pažymėdavo derlingojo sezono pabaigą bei žiemos pradžią. Keltams tai buvo svarbi data. Buvo tikima, kad šią naktį riba tarp dvasių pasaulio ir tikrojo pasaulio pasidaro labai plona ir mirusiųjų sielos įžengia į tikrąjį pasaulį.

Kaukių tradicija taipogi kilo iš keltų tikėjimo. Buvo bijoma, kad Samhaino naktį, išėję iš namų žmonės gali susitikti klajojančias sielas. Žmonės dėvėdavo kaukes saugodami save, kad sielos negalėtų atpažinti lauke vaikštančių žmonių.

Taip pat persirengę keltai vaikščiodavo po kaimynystėje įsikūrusius namus, prašydami maisto – tai kertinė tradicijos dalis, ir iš to išsivystė dabartinė „vaišės arba pokštas“ tradicija.

Vis labiau Helovinui populiarėjant Lietuvoje, teiravomės Rokiškio gyventojų ką jie mano apie tokias tradicijas, kokios šios šventės ištakos ir ar jie mini šią šventę.

Gabrielė Michailovskytė

„Žinau, kad anksčiau ši šventė nebuvo vadinama „Helovinu“. Tai tiesiog buvo rudens gėrybių aukojimas dvasioms, kad jos neapsilankytų pas žmones. Dabartiniu metu, Helovinas labai pakeistas JAV marketingo. Šios šventės neminiu, nes kas liečia namų puošimą, tai man atrodo bereikšmis dalykas, vis vien tas puošmenas reiks nuimti ir padėti kitiems metams, kas užima daug vietos namuose. Mums užtenka pasigrožėti miestais, kuriuose yra tie papuošimai įrengti, pavyzdžiui, šiuo metu galima nukeliauti į Biržus, kur pramogų parke yra įrengta visa Helovino paroda. Esame šventę Heloviną mokykloje, bet su šeima ir su draugais šios šventės neminime. Su laiku, kaip ir daugelis madų, manau ateis ir čia tokio pat masto Helovino minėjimas, panašiai kaip Amerikoje, kur daugelis šeimų puošiasi namus ir seka tradicijas“ – pasakojo Gabrielė Michailovskytė.

Valentinas Jovaišas

„Heloviną nuo mažens supratau kaip šventę, kuri daugiausia minima JAV. Vaikystėje Užgavėnės man atrodė kaip analogiška Helovinui šventė. Kaukių nešiojimo ir saldainių prašymo papročiai buvo identiški. Vieną kartą, kai buvome paugliai, bandėme surengti Helovino šventę pagal tradicijas. Prirašę ant popieriaus lapų sakinių, kaip „siaubo naktis“ ir „vidurį nakties pas jus gali kažkas pasirodyti“, kiekvieną raštelį uždėjome ant kaimynų durų, o atėjus vienuoliktai valandai, ėjome prašyti saldainių. Tie metai buvo pirmi ir paskutiniai bandant organizuoti tokį, labiau tradicinį Heloviną. Daugelis žmonių suprato, bet senesnių pažiūrų žmonės buvo labai supykę. Iniciavom visą tai, nes kaime buvo daugiau vaikų ir norėjome, kad tokios šventės vyktų ir čia. Lietuvoje Helovinas galėtų būti populiaresnis. Žmonėms reiktų daugiau bendravimo tarpusavyje, nes tai, manau, viena iš šios šventės idėjų.“

Ingrida Balaboskinienė 

„Nesu šventusi Helovino nei su šeima, nei su draugais. Tik kartais važiuojame pažiūrėti papuoštų parkų ir įrengtų instaliacijų, skirtų šiai šventei minėti skirtinguose Lietuvos miestuose. Tai tikrai galėtų būti didesnė šventė, kaip dar viena pramoga“.

Eligijus Kurklietis

„Manau, kad ši šventė atėjo iš Amerikos ir pagrinde minima siaubo mėgėjų, kurie persirengia savo mėgstamais personažais. Kartais puošiu namus Helovino stiliumi. Pagrindinės dekoracijos - tai skaptuoti moliūgai, vorai ir voratinkliai. Jie paprasti, tačiau šiai šventei skoningiausi ir nebrangūs, nes nesinori išlaidauti vienos dienos paminėjimui. Dažniausiai švęsdavome Heloviną su draugais, susirinkdavome išsipuošę, kiekvienas savo stiliumi, einant mieste susitikdavom vis kitokį būrį žmonių, taip pat panašiai mininčius Heloviną ir tiesiog bendraudavome. Šventės smagumas buvo - kas kaip įdomiau apsirengs.“