Kas tie „Meškutės gardumynai“? (0)

Turbūt ne vienas rokiškėnas ar rajono gyventojas girdėjo apie „Meškutės gardumynus“. Skamba intriguojančiai...

Kas slepiasi po šiuo pavadinimu aiškinosi „Rokiškio Sirenos“ korespondentė.

–Labai smalsu sužinoti apie Jus daugiau, ne tik tai, kad kepate gražius tortus ar sočias picas. Taigi – kas Jūs? Esate iš šio krašto?

–Po meškutės slapyvardžiu slepiasi 37-erių Neringa Vaikutė. Gimiau ir užaugau Rokiškyje. Baigiau Juozo Tūbelio gimnaziją. Būdama moksleive labai norėjau gyventi Vilniuje, todėl net nesvarsčiusi kitų galimybių, studijuoti išvažiavau į Vilnių. Ten pragyvenau 12 metų. Sostinėje susipažinau su būsimu vyru, beje, taip pat rokiškėnu.

–Taip nutinka gan dažnai: turi išvykti kažkur toli, kad rastum tai, kas arti... „Meškutės gardumynai“ – labai intriguojantis pavadinimas. Kaip jis atsirado? Gal jis turi kokią simbolinę prasmę?

–Manau daugelis porų, draugystės pradžioje, vienas kitą vadina meiliais vardais: „kačiukais, zuikeliais“ ir pan. Mes vienas kitą vadinome meškinu ir meška. Vėliau gimė dvi meškutės... Todėl pavadinimas labai lengvai „prilipo“ ir kepyklėlė tapo „Meškutės gardumynais“.

–Ar seniai pradėjote veiklą?

–Pirmąjį tortą iškepiau vyro gimtadienio proga – tinginio Napaleoną iš... pirktinės sluoksniuotos tešlos. Buvo tikrai skanus, ar, bent jau man taip tada atrodė (juokiasi – aut. past.). Gaminti visada patiko, o gimus pirmajai dukrytei poreikis gaminti dar padidėjo. „Rimtesnis“ tortas buvo dukros pirmajam gimtadieniui. Ir taip po truputį gimė „meilė“ tortams ir saldumynams. Socialiniame tinkle Facebook „Meškutės gardumynai“ sukurti 2017 m. liepos 26 d., kaip laisvalaikio puslapis. Oficialiai kepyklėlę atidariau visai neseniai: 2022 m. gruodžio 22 d. prieš gražiausias metų šventes. Taigi, dirbame dar tikrai nedaug laiko. Esu ne viena, darbuojamės su puikia kepėja Šarūne Savickaite.

–O dirbate namuose ar turite atskirą kepyklėlę? Ir kodėl Laibgaliai? Kodėl ne Rokiškis? Kaip bebūtų, Rokiškyje didesnės galimybės tokiam „maisto“ verslui...

–2016 metais grįžome iš Vilniaus į Rokiškėlių kaimą, Jūžintų seniūnijoje, į vyro senelių sodybą. Iš karto žvalgiausi patalpų Rokiškyje, norėjau atidaryti piceriją ar kavinukę. Tuo metu  pasirinkimo nelabai buvo ir supratau, kad tinkamų patalpų nuomai nerasiu. Laikas bėgo, o kepti norėjau. Veždavau vaikus į darželį Laibgaliuose, tad akį patraukė apleistas, buvęs Laibgalių pašto ir telekomo pastatas. Pasiskolinau pinigų ir tą pastatą nusipirkau. Parašiusi projektą „Parama verslo pradžiai kaime“ gavau Europos Sąjungos paramą, suremontavom dalį patalpų, ir taip „meškutė“ rado naujus namus. Ateities viziją tikrai turiu, bet pradžiai dar reikia įdėti daug darbo ir pastangų, kad iš vaiduoklio virstų realybe... Laibgaliai yra labai šaunus kaimelis, jame gyvena daug jaunų, aktyvių šeimų. Todėl tikrai nebuvo abejonių, kodėl Laibgaliai, o ne Rokiškis.

 –Socialiniame tinkle Facebook matomi Jūsų skanumynai: picos, tortai, keksiukai... Ar mokėtės kažkur konditerijos meno? Ar viskas „iš širdies“, pagal pavyzdžius, nuojautą, savo skonį...?

–Vilniuje esu dirbusi picerijoje, kepykloje, bet su tortais neturėjau nieko bendro. Konditerijos meno mokiausi pati. Kepdavau, ragaudavau, derindavau skonius. Mano mokytoju buvo... internetas. Pasitaikius progai pasisemti žinių, išmokti kažko naujo, važiuodavau į įvairius kursus, mokymus. Visai neseniai pradėjom kepti ne tik saldumynus, bet ir picų rinkinius. Picas mėgdavau kepti namuose, draugams. Būdavo picų vakarėliai (juokiasi – aut. past.) ir taip gimė idėja platesnei auditorijai pasiūlyti paragauti mano picų. Džiaugiuosi gaudama teigiamus atsiliepimus ir jau planuoju  asortimentą plėsti, tik tam reikia daugiau laiko. Kadangi be kulinarinės veiklos, dar dirbu Obelių seniūnijoje.

–Atrodo, jog Rokiškio rajone jau išpopuliarėjote. Tikėjotės taip greit?

–Nemanau, kad išpopuliarėjau, tiesiog, turbūt, tapau „matomesnė“ nei anksčiau. Nes visą laisvalaikį praleidžiu kepykloje, šeima šiuo metu mane mažai mato. Ir pasinaudojus galimybe noriu padėkoti visiems žmonėms, prisidėjusiems prie mano svajonės įgyvendinimo. Ypač, žinoma, savo šeimai, kuri manimi tikėjo ir palaikė. O visus, manęs dar nepažįstančius, kviečiu susipažinti ir paragauti „meškutės“ gaminių.