Pirmą kartą Baltijos šalių istorijoje – tūkstančio kilometrų kelionė motociklu su priekaba (0)

Publikuota: 2024-06-12 Kategorija: Laisvalaikis
Pirmą kartą Baltijos šalių istorijoje – tūkstančio kilometrų kelionė motociklu su priekaba
Asmeninio archyvo nuotr. / Sutuoktinių pora savaitgalį mėgins neįmanomą padaryti įmanomu...

Ar įmanoma per 24 val. dviračiu motociklu įveikti tūkstančio kilometrų trasą bekele? Motokroso entuziastas Darius Sabockis atsako: „Ne tik įmanoma, bet jau du kartus padaryta!“ O ar įmanoma tokį iššūkį įveikti motociklu su priekaba, kurioje – keleivis? Tai paaiškės jau sekmadienį, nes sportininkas ir jo žmona, rokiškėnė Gitana Sabockienė ryžosi avantiūrai: apvažiuoti Lietuvą (1 tūkst. km) drauge.

Iššūkis jubiliejiniam važiavimui

Birželio 15-16 dienomis Druskininkuose startuos ir finišuos penktasis motociklininkų iššūkis „2024 Lietuva 1000 km/24 h“. Klausantis jį jau du kartus įveikusio anykštėno D. Sabockio atrodytų, kad važiuoti nėra taip jau sudėtinga, nes „Oscar MX Team“ klubą atstovaujantis motokrosininkas šiemet sugalvojo iššūkį dar labiau pasisunkinti: kartu su žmona G. Sabockiene bus pirmieji, ir vieninteliai, dalyviai, numatytą trasą važiuosiantys dviese, motociklu su priekaba.

„Tai – jau rimtas iššūkis, pirmas ir vienintelis Baltijos šalyse. Niekas dar nėra važiavęs motociklu su priekaba bekele visą parą. Mano žiniomis, dalyvauti šiame iššūkyje dabar užsiregistravę virš 100 motociklininkų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos. Visi dalyviai važiuos po vieną, dviračiais motociklais, ir tik mes vieninteliai būsim dviese – ekipažas motociklu su priekaba. Paskutinis toks Dakaro stiliaus įvykis buvo 1970 metais, kai olandai ar belgai įveikė 900 km. Toliau, iki dabar, tokio stiliaus važiavimai nefiksuoti“, – šypsosi D. Sabockis, o paklaustas ar tai – fiziškai įmanoma, ima juoktis, kad – labai sunku ir praktiškai neįmanoma, bet bandys neįmanomą padaryti įmanomu...

Pasikvietė žmoną

G. Sabockienė pritaria vyrui šmaikštaudama, kad du metus iš eilės trasą įveikusiam vyrui, jau per mažai tokio iššūkio ir reikia dar daugiau adrenalino: „Čia iš serijos – mes visai pakvaišę. Kai sulauki 50-ies, nuolat ieškai ką dar padaryti, ko nepadarei (juokiasi – aut. past.). Darius jau du kartus važiavo, jam jau per mažai paprasto važiavimo, nori dar daugiau adrenalino. Daugiau iššūkio, reikia dar ekstremaliau, tai susigalvojo tokį važiavimą ir pasiūlė man. Įsivaizduoju, kad buvo ir draugų norinčių, bet du vyrai motocikle – per mažai iššūkių, nusprendė su moterimi važiuoti (šypsosi – aut. past.)“.

Pora audringai juokėsi, kad įveikdami trasą kartu bandys paneigti ir mitą: „Moteris iš ratų, ratams – lengviau“.

„Pasakęs savo sumanymą, jau ne vieną kartą iš draugų girdėjau šį posakį. Tai pabandysim, pažiūrėsim, kaip čia yra. Gal vienas iš kelionės tikslų ir bus ne tik „praskinti“ kelią motociklų su priekaba dalyvavimui šiame iššūkyje, bet ir sugriauti šį mitą apie moteris“, – juokėsi D. Sabockis.

Kaip vyksta varžybos?

Sutuoktiniai tikina, kad dalyvauti tokiame iššūkyje sudėtinga ir su dviračiu motociklu, o keliauti bekele – ganyklomis, laukais, raistais, miškais su daug didesniu svoriu – priekaba ir keleiviu – bus ypatingai sudėtinga.

Tačiau iš karto vienbalsiu pabrėžia, kad šiame važiavime svarbiausia negalvoti, kaip kažką aplenkti, o strateguoti bei suprasti, kad važiuoji ne porą valandų, o visą parą, ir daryti viską disciplinuotai, kad pavyktų įveikti trasą ir, žinoma, tai padaryti be traumų.

„Papildoma užduotis: padėti draugui, nepalikti kažkur nutikus bėdai. Organizatoriai dalyvių nepaleidžia po vieną, keliaujame grupelėmis, kad vienas kitą stebėtumėte. O 1 tūkst. km maršrutą organizatoriai sudaro aplink visą Lietuvą: ir karvėms pamojuoti tenka, ir žmonės pagrūmoja, visko būna (šypsosi – aut. past.). Trasą, tą vadinamą pėdsaką, dalyviai gauna prieš pat varžybas ir ji būna išvinguriuota miškais, laukais, mažais miesteliais. Maždaug kas 200 km išveda į kelią, į degalinę užsipilti kuro. Ir vėl neri į miškus, smėlynus“, – patirtimi dalinosi trečią kartą dalyvausiantis D. Sabockis pridurdamas, kad iššūkį įveikę dalyviai prizų negauna, tačiau gauna sertifikatus, kad yra „velniškai“ ištvermingas.

Pašnekovų teigimu, yra buvęs ne vienas atvejis, kai dalyviams sudėtingose ir sunkiose trasose po 100 km išseko jėgos ir 1 tūkst. km kelionė baigėsi...

Absoliutus pasitikėjimas

Pašnekovai neabejoja – tokiais naujais, ekstremaliais iššūkiais entuziastai greitai „užsikrečia“, tad tikėtina, kad kitąmet 1 tūkst. km aplink Lietuvą per parą įveikti norės ir daugiau, liaudiškai „kaleskėmis“ vadinamų motociklų vairuotojų.

„Pirminis įvaizdis yra apgaulingas. Gali pasirodyti, kad pasėdėti „kaleskėj“ lengva, bet taip tikrai nėra. Visų pirma kalbėkim apie tai, kad „rakina“ visą kūną: nugarą, kojas, rankas. Nors Darius konstravo priekabą taip, kad joje būtų galima ir stovėti, bet 24 val. kelionė tikrai nėra mažai... Mano misija šiame iššūkyje, manau, bus išlaikyti balansą, Dariaus – vairuoti ir galvoti. Ar jaudinuosi? Visai ne, labai laukiu! Pasitikiu Dariumi, kaip vairuotoju. Juk jis motokroso varžybose su „kaleske“ važiuoja, ir mane išmokė motociklu važiuoti. Mane „veža“ ta nežinomybė, patinka tokie iššūkiai, kai nežinai, kas tavęs laukia. Antrą kartą jei kvies, jau gal ir pagalvosiu (juokiasi – aut. past.). O kai nebandyta, sakau: „Valio! Einam, darom, važiuojam!“ ir ramiai laukiu tos dienos“, – ramiu balsu kalba D. Sabockienė.

Vienintelis rūpestis, anot moters, kad nepavestų technika. Bet ir šiuo klausimu sako esanti rami, nes motociklą kelionei vyras pats ruošė, o kadangi šiuose reikaluose jis puikiai nusimano, jauduliui vietos ir nebelieka.

Visgi, tam tikrų atsarginių dalių pora pasiima: padangų kamerų, įvairių raktų.  

Šeimyninė ranga varžybose

Pokalbio eigoje paaiškėja, kad iššūkyje aplink Lietuvą per 24 val. dalyvaus ir Sabockių žentas, kuris keliaus dviračiu motociklu vienas.

„Įdomu ir čia: kas ką aplenksim, susitiksim kelyje ar ne. Yra ir daugiau rokiškėnų, važiuosiančių dviračiais motociklais. Dalyvių amžiaus cenzo šioje kelionėje nėra, bet patys matom, kad vyrauja vyresni vairuotojai. Kaip jau sakiau, tie, kurie visai „nutrūkę“. Varžybos vyksta ne kažką laimėti, bet pasitikrinti save, savo galimybes, ištvermę – ar tu gali. Nes važiuojam visą parą be poilsio: atsigerti ar kažko užkąsti spėji tik tada, kai sustoji įsipilti kuro. Ir vėl neri į miškus, nes juk laikas spaudžia“, – sako sutuoktiniai.

Paklausti, ar intensyviai ruošiasi, treniruojasi G. ir D. Sabockai šyptelėjo – teko pavažiuoti vos 100 km, pratestuoti motociklą, kurio maksimalus greitis – 120 km/val.

„Bet vis tiek laikaisi kelių eismo taisyklių, tad vidutiniškai važiuoji 60-80 km/val. Miškais, laukais greičiau ir nepavažiuosim, net ir su dviračiais didesnio greičio išvystyti nelabai pavyksta. O mūsų pirmasis ir vienintelis tikslas, kurį galime sakyti garsiai, yra finišas!“, – kovingai nusiteikusi pora.

O kaip jiems sekėsi, papasakos pirmadienį.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video