Pirmosios pradalgės varžytuvėse antrus metus iš eilės vyrams nosis „šluosto“ moterys (foto) (0)

Prasidėjusi vasara ūkininkams reiškia darbymetį – prasideda šienapjūtė. Konstantinavos apylinkėse jau 12-us metus šienapjūtė pradedama išskirtinai: varžybomis dėl šienpjovių šienpjovio vardo, o ir šienaujama jau senoviniu būdu – dalgiu. Šiemet, antrus metus iš eilės lygiausią, dailiausią ir gražiausią pradalgę laukuose išpjovė moteris. Genė Šinkūnienė „nušluostė nosis“ 16-ai konkurentų, norėjusių tapti šienpjovių šienpjoviu.

Rimtos varžytuvės

Pernai metais „Pirmosios pradalgės“ šventėje geriausia pjovėja tituluota taip pat moteris – jūžintiškė Virginija Pipinytė. Pagal varžybų reglamentą, šiais metais dalyvauti varžytuvėse ji negalėjo, visgi pasišvaistyti dalgiu laukuose vis tiek gavo progą: tituluotai šienpjovei teko garbė išpjauti parodomąją pradalgę.

17-a varžytuvių dalyvių, tradiciškai, turėjo nušienauti 5x10 žolės plotą, o ir sudarytos komisijos vertinami buvo itin griežtai. Šienpjovių šienpjovys buvo išrinktas teisėjų kolegijos, kurie nuodugniai apžiūrėjo kiekvieno pjovėjo išpjautos pradalgės plotį, pjovimo aukštį, pjovimo lygumą, žolės suguldymą, pradalgės tiesumą ir gražumą.

Antroji moteris

Kol „Pirmosios pradalgės“ dalyviai laukė teisėjų verdikto, patys bandė nuspėti ir į(si)vertinti savo bei konkurentų darbą.

Nugalėtoja tituluota G. Šinkūnienė, nors ir vardijo sunkumus, buvo tikra, kad bent jau III-ą vietą varžytuvėse tikrai iškovos. Bet komisija nusprendė, kad moteris verta daugiau – šių metų šienpjovių šienpjovės vardo, taip pratęsiant tradiciją ir geriausios šiempjovės vardą antrą kartą suteikiant moteriai.

Nugalėtoja pasirodė esanti tikra šienavimo specialistė, nes gražiausią, lygiausią, tiesiausią ir visokią kitokią -iausią pradalgę išpjovė svetimu dalgiu, apeidama pievoje buvusius kurmiarausius, „kovodama“ su vijokline žole.

Garbingi titulai

Šventės organizatoriai pamatė ir apdovanojo kiekvieną dalyvį. Vieni jų džiaugėsi padėkomis už dalyvavimą ir simbolinėmis dovanėlėmis – dalgių pūstyklėmis, kad iki kitų metų galėtų praktikuotis, treniruotis ir vėl mėginti laimę kovoje dėl šienpjovių šienpjovio vardo.

Kiti, susumavus komisijos balsus, buvo įvertinti jau prizinėmis vietomis: I-ąją užėmė Alvydas Nagelė, II-ąją ir III-ąją draugiškai, tiksliau – broliškai, pasidalino Povilas ir Bernardas Mironai.

Buvo įsteigtos ir specialios nominacijos: jauniausiojo šienpjovio titulas įteiktas Ruslanui Sapagovui, o mažiausiojo – 8-mečiui Emiliui Žinduliui. Pastarasis „Pirmosios pradalgės“ varžytuvėse dalyvauja jau penkerius metus.

Emilio mama šypsojosi prisiminusi pirmąją sūnaus pradalgę, kurią pjovė... mediniu, iš lovelės pagaliukų padarytu dalgiu. O šį kartą (ir jau keletą kartų anksčiau), jaunasis šienpjovys pievoje sukiojosi rankose laikydamas tikrą, konkrečiai jam pritaikytą, dalgį.

Garbūs svečiai ir smagios varžytuvės

Aplankyti kraštiečių ir sudalyvauti šventėje atvyko Vilniaus rokiškėnų klubo pirmininkas Algis Narutis ir Arvydas Bagdonas. Pastarasis varžytuvių dalyviams linkėjo rasos, nes rasotą žolę dalgiu šienauti – lengviau, ir juokėsi, kad abu su A. Naručiu yra, tarsi, dvyniai, tad svečių teisėmis panoro sudalyvauti „Pirmosios pradalgės“ varžytuvėse.

Vyrai draugiškai įveikė aukštą, net jų juosmenius siekiančią žolę, o kiekvieną dalgio mostą lydėjo smagūs komentarai ir palaikymo vienas kitam šūksniai.

Po darbų, sveikinimų ir apdovanojimų, „Pirmosios pradalgės“ dalyviai ir svečiai spietėsi aplink Dariaus Pagirio puodą, kuriame burbuliavo šiupininė.