Rokiškis – vėl ryškus: šiais metais kraštas paskelbtas Lietuvių kalbos dienų sostine (foto) (0)
Penktadienį Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje oficialiai „atverti“ 2026 metų Lietuvių kalbos dienų sostinės vartai. Būtent bibliotekininkių iniciatyva Rokiškis tapo vos trečiuoju miestu, kuris projektu „Anys kalbes žodžiais“ laimėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) konkursą ir mieste iškėlė Lietuvių kalbos sostinės vėliavą. Visgi, ne atidarymo iškilmės ir renginio didingumas įgyvendinant tokio tipo projektus yra svarbiausia. Svarbiausia tampa tai, ką rengėjai siūlys, kur kvies ir ką pristatys.
Anys – apie praeitį ir ateitį
Anot projekto „Anys kalbes žodžiais“ iniciatorių, vienas pagrindinių sostinės tikslų – siekti sudominti jaunąją kartą sava tarme, suteikti galimybę išreikšti mintis savitu stiliumi. Tą sostinės atidarymo renginyje akcentavo ir J. Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė Daiva Vilkickienė „šifruodama“ projekto pavadinimą: „Anys – mūsų protėviai Sėliai, kurie kalbėjo mūsų, lietuvių kalba, mes – šiandien kalbantys ir tikiu, kad tie, kurie ateis po mūsų (anys) – kalbės irgi lietuviškais žodžiais...“.
Tad įtraukiant į renginius švietimo įstaigas ir organizacijas bus vykdomas literatūrinis konkursas „Žodis, kuris mane užaugino“, aukštaitiškų posakių konkursas „Kalbos stotelės“ ir poezijos konkursas, bus organizuojami renginiai, orientuoti į Rokiškio krašto tarmės pažinimą ir krašto literatūrinį paveldą. Pirmąjį ir tikrai svarų indėlį į tarmės pažinimą jau penktadienį įnešė Rokiškio lopšelio-darželio „Varpelis“ bendruomenė bei Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos jaunieji kanklininkai, su susirinkusiais į šventę rokavęsi ir jiems dainavę išskirtinai tarmiškai.
Nemėgstam O...
Sostinės dienų atidaryme dalyvavęs Obelių krašto garbės pilietis, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas džiaugėsi rokiškėnų noru ir iniciatyva tapti Lietuvių kalbos sostine, tačiau iš karto „įspėjo“ į renginį atvykusius ir dar atvyksiančius svečius: Rokiškis – balsės „O“ neveikimo kraštas.
„Tiems, kurie atvyko pirmą kartą sakau: Jūs atvažiavot Rokiškin, bet čia gyvena rakiškėnai. Šiandien važiuodamas pamačiau tokį mažą dėsningumą, jog čia yra balsės „o“ neveikimo kraštas – kur tik galima, ten „o“ žmonės ir netaria. Tik pirmas pavyzdys buvo apie rakiškėnus, bet čia nėra ir kai kurių kitų dalykų, pavyzdžiui: šąla, kęsti, tįsti, žąsis, jau kaip ir girdėjome: žūsis, kysti, tysia, raikia. Nėra Rokiškyje ir skiemenų „le“ bei „lė“... Pavyzdžiui: ledas, lesa, saulė, varlė jie sako: ladas, lasa, saula, varlą. Ir kaip įdomiai skamba – „lala“. Ar tai į ką nors panašu? Tikrai ne, nes tik šiame krašte taip gražiai gali žmonės kalbėti“, – Rokiškio krašto gyventojų kalbos akcentus dėliojo kalbininkas.
Bet patinka kitokie žodžiai
Rimtu veidu, tačiau šilumos ir meilės krašto kalbai kupinas D. Smalinskas atkreipė dėmesį ne tik į vartojamas ar nevartojamas balses, bet ir į pačius žodžius. Svečias juokėsi, jog žodžius „mergaitė“ ir „berniukas“ čia išgirsti galima nebent iš Lietuvių kalbos mokytojų... Visi kiti labiau mėgsta sakyti: „mergiotė“ ir „berniokas“, o tai sąlygoja net ir pavardžių „patobulinimus“, pavyzdžiui, Smalinskiokas, Mažeikiokas, Žaržajokas.
„Tačiau įdomiausia vieta, bent jau man, yra tokia, kad: avietė, kiaulė, serbentas ir atostogos Rokiškyje yra avietys, kiaulis, sarbinta ir atostagai. Visai kitaip nei kitur. O štai prielinksnį „pas“ čia žmonės vartoja net dviem skirtingais būdais: šiandien važiuoju unt mamų (pas mamą), bet būsiu par mamų. Bendrinėje kalboje tai yra tas prielinksnis „pas“, o Rokiškyje – kitaip“, – šyptelėjo D. Smalinskas, jog bendrinė kalba tik skurdina tarmes – vietoj dviejų palikdamas vieną.
Kalbininkas atkreipė dėmesį ir į rokiškėnų meilę priešdėliui „pa“: jei bendrinėje kalboje sakoma, pavyzdžiui, „nei didelis, nei mažas“, Rokiškyje dažniausiai išgirsime paprastą „padidelis“. Lygiai taip pat sugalvojami kiti panašūs būdvardžiai: pabaltas, papilkas, pašaltas.
Skleis tarmę
Štai tokia graži Rokiškio krašto tarmė, kuria ateinančius du mėnesius net ir bibliotekoje bus kalbama, o pati bibliotekos bendruomenė intensyviai skleis tarmę ir su ja kvies susipažinti įvairių renginių metu.

Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas ir VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė iškilmingai pasirašė Lietuvių kalbos dienų sostinės 2026 sutartį.
Vasario 12 d. Obeliuose vyks Tarmių ir tradicijų diena, kurioje bus keliami klausimai apie tarmės gyvybingumą šiandien ir unikalių poezijos skaitymų reikšmę šiai vietovei.
Vasario 21 d., minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, rengiami dvikalbiai pasimatymai – užsieniečiai, besimokantys lietuvių kalbos, bus kviečiami į gyvą susitikimą su kalba kartu su bibliotekos savanoriais.
Vasario 25 d. kūrybos dieną Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje vyks Jaunojo autoriaus laboratorija, kurią ves rašytoja Lina Matiukaitė.
Kovo 3 d. Rokiškio rajono savivaldybėje vyks diskusijų forumas „Kalbos laisvė“, kuriame bus svarstoma, ar taisyklinga, sunorminta kalba reikalinga tik per lietuvių kalbos pamokas. Diskusiją moderuos D. Smalinskas. Renginį lydės kalbos ir muzikos improvizacijos – DJ ir elektroninės muzikos atlikėjai kurs garsyną iš lietuviškų tekstų.
Kovo 9 d. Kriaunų ir Kamajų kraštuose vyks „Antano Strazdo tiešijimas“ – jungtinė poetinė fantazija, skirta lietuvių poezijos pradininko gimties dienai.
Kovo 16 d. J. Keliuočio viešojoje bibliotekoje – Bendrystės diena, kūrybinė akcija „Parašykime žodį kartu“, subursianti Rokiškio, Anykščių, Kupiškio, Panevėžio ir Zarasų bibliotekų bendruomenes.
Kovo 21 d., Pasaulinę poezijos dieną, bus minimas Rokiškio literatų klubo „Vaivorykštė“ 40-metis ir įvyks naujos tradicijos startas – pirmasis tradicinis kasmetinis literato karūnavimas.
Oficialią Lietuvių kalbos dienų sostinės programą kovo 31 d. užbaigs „Sostinės sūkuriai“ – teatralizuota programa Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje ir konkursų laureatų paskelbimas J. Keliuočio viešojoje bibliotekoje.
Pasibaigus oficialiai programai, visus metus miesto erdvėse bus kuriama gyvoji literatūra, vyks kalbos ir muzikos improvizacijos, veiks instaliacijos, o Rokiškio miestą papuoš aukštaitiški užrašai.
Sostinės dienų vėliavą Rokiškio biblioteka perėmė iš Šiaulių (2025 m. sostinė), o dar anksčiau sostinės titulu didžiavosi biržiečiai (2024-aisiais).