Rokiškyje atgyja žaidimas „Geocaching“: prieš savaitę D. Stepanovas papildė lobių slėptuvių vietas (0)

Aktyvių keliautojų iš viso pasaulio mylimas žaidimas „Geocaching“ (šnekamojoje kalboje geokešingas) ir vėl Rokiškyje, arba – Rokiškis ir vėl šiame žaidime. Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos prezidentas, vienuoliktokas Danilas Stepanovas vos prieš savaitę (praėjusį trečiadienį), į „Geocaching“ programėlę „paleido“ 8 Rokiškio miesto erdves, kuriomis lobių medžiotojams pristato Rokiškį.

Esmė – įdomi pažintis

„Geocaching“ – šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis paremtas žaidimas, kurio žaidėjai, naudodamiesi GPS ir interneto galimybėmis, ieško kitų žaidimo dalyvių paslėptų netikrų lobių. Svarbiausias šio žaidimo tikslas – originalus, išsamus ir asmeninis vietovių pažinimas, nes lobių slėptuvės įrengiamos vietose, kurios – kažkuo įdomios, turi kultūrinę ar istorinę vertę.

Visame pasaulyje šio žaidimo entuziastai priskaičiuoja daugiau nei 6 milijonus lobių, o bendruomenę sudaro per 2 mln. narių. Lietuvoje registruota beveik 3 tūkst. veikiančių slėptuvių, kurių sąraše – ir Rokiškio vietovės. Seniausias lobis Rokiškio apylinkėse buvo paslėptas dar 2009-aisiais – Miliūnų miške, o vertinant miesto teritoriją – 2014 m. Rokiškio dvaro sode.  

Lygiai prieš savaitę lobių ieškotojams Rokiškyje buvo pristatytos papildomos erdvės: D. Stepanovas aštuoniose skirtingose miesto vietose paslėpė savo „lobių skryneles“. „Geocaching“ žaidėjai turės aplankyti Velykalnį, krašto muziejaus parką ir senąjį bravorą, miesto bažnyčios prieigas bei Jaunimo centro kiemą, taip pat dar keletą kitų miesto vietų.

Sukūrė naujus

„Geocaching“ pramogą atnaujinęs paauglys sakė, kad tai nėra pirmasis jo bandymas sukurti lobių taką: „Pamenu pirmuosius konteinerius dariau iš panaudotų dezodoranto buteliukų, o ir išdėliojau juos miesto užkampiuose: vieną slėpiau prie senųjų kapų, kitą, vadinamajame, „Mirusiame mieste“ (buvusi naftos bazė Rokiškyje – aut. past.) ir pan. Šį kartą viskas – profesionaliau: turėjau specialius konteinerius, buvau „apmokytas“, nes visa tai įgyvendinti padėjo „Mokslo klubo“ vedliai Gediminas ir Loreta Sagaičiai“.

Pasak vaikino, paruošti „Geocaching“ lobių taką nėra sudėtinga – fizinis lobių konteinerių slapstymas užtruko apie 2 val. ir beveik tiek pat laiko objektų aprašymų rengimas.

Vis tik reikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių: vieno geocache'o teritorija yra ne mažiau nei 111 metrų spindulys. Taip pat privaloma tiksli vietos (koordinačių) registracija ir teritorijos aprašymas, pavyzdžiui, kad yra erkių rizika, ribotas/neribotas vietos lankymo laikas, automobilių parkavimo aikštelė netoliese ir t.t. Jeigu konteinerius slepiantis asmuo to nepadaro, arba padaro blogai, ieškotojai programėlėje palieka blogus atsilėpimus.

Pirmasis lobius rado latvis 

„Mano „ketšai“ – paprasti. Čia nėra mįslių ar užduočių: tiesiog, vadovaujantis programėlėje nurodytomis koordinatėmis, reikia atrasti paslėptą konteinerį. Jei rasti nepavyksta, yra tam tikros užuominos, bet konteineriai tikrai nėra sunkiai paslėpti. Kiekviename iš konteinerių – lapelis su užrašyta kodo, kurį sudaro 12 raidžių (kodas – „Mokslo klubas“) dalimi. Radus konteinerį žmogui tereikia pasirašyti jame esančiame popieriaus lapelyje ir keliauti toliau“, – paaiškino D. Stepanovas.

Vaikino klustelėjus, ar nesinorėjo įvesti daugiau intrigos, nes jo išvardinti miesto objektai ir taip yra žinomi bei aplankomi miesto turistų, D. Stepanovas tikino norėjęs „geocacher‘rius“ atvilioti į Rokiškį ir pristatyti gražiausias vietas, tad užkampių neieškojo. Visgi šyptelėjo, kad ateityje mintį galima plėtoti, tik papildomus objektus jungti nebe prie šio kodo, nes jis – užbaigtas, o vystant naujus maršrutus.

Pasak pašnekovo, registracija „Geocacher“ programėlėje yra nemokama, tačiau žemėlapiai – dviejų tipų: paprastieji yra nemokami, bet norintiems daugiau-plačiau-sudėtingiau, yra „premium“ funkcija ir susimokėjus atveriama prieiga prie profesionalių ketšerių žemėlapių.

Apklausos, kiek žaidimas šiandien populiarus, paauglys sakė nedaręs, visgi tikino programėlėje matantis tikrai didelį skaičių ieškotojų. O jo lobių pirmasis ieškoti suskubo Latvijos pilietis, į Rokiškį atvykęs iš Rygos.

Miestui pažiniti 

D. Stepanovui idėją įgyvendinti padėjusi L. Sagaitienė vos išgirdusi mintį neabejojo jos nauda: „Šią lobių paiešką labai mėgom gyvendami Airijoje. Tai – labai įdomus nuotykis, kai puikiai gali pažinti miestą. Juk esmė – pažinimas, nes radęs nurodytą „tašką“, jeigu tai yra kažkoks objektas, apie jį gauni išsamią informaciją programėlėje. Tai – edukuojantis užsiėmimas, o žmonės tikrai entuziastingai įsitraukia į šią veiklą. Rokiškyje padarytos lobių slėptuvės yra dar vienas žingsnis darant Rokiškį patrauklesniu turistams. Vietiniams pasivaikščiojimas ir paieškojimas taip pat naudinga pramoga, o dar ir kantrybės išbandymas: kartais reikia pasistengti ieškant, nes ne visada būna padėta „kaip ant delno“. Atrodo stovi tame taškė, bet nėra nieko... Tiesiog siūlau nors kartą išbandyti“.