Senovinių automobilių diena užsibaigė rikiuote Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje (foto) (0)

Birželio 4-oji laikoma neoficialia senovinių automobilių diena, kai senovinės technikos entuziastai visame pasaulyje kviečiami „judėti“ turimais senoviniais automobiliais. Nebe pirmus metus ši proga minima ir Rokiškyje – senovinės technikos šeimininkai dieną važinėjosi savo reikalais, o pavakary Nepriklausomybės aikštėje išrikiavo „brangenybes“ miestelėnų apžiūrai. Paradoksas: pasauliui tobulėjant, tai, kas yra sena, vis dar domina nemažą būrį žmonių.

Retro visai neatrodantys kaip retro

Kaip ir buvo planuota, šiek tiek po 17 val. ant akmeninio aikštės grindinio išsirikiavo 18 įvairių markių senųjų automobilių ir vienas motociklas. Čia: ir „Moskvič“, ir „Lada“, ir „Žiguliukai“ su dviem „vabaliukais“, pora „Volgų“. Vieni pirmųjų rikiuotėje sustojo trys ištaigingi „Mercedes“ automobiliai. Dviem iš jų į paradą atvyko Nojus Konstantinas Čypas ir „DvyliktasEU“ fotografas Andrius Stanys. Atkreipus dėmesį, jog jų transporto priemonės tikrai dar nėra tokios senos, A. Stanys šyptelėjo, kad bent jau šiandien, jo turimas 1988-ųjų „mersas“ jau priskiriamas prie retro. Automobilis Lietuvoje laikomas istoriniu, jei jis pagamintas prieš 30 metų (ar anksčiau) ir modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų. 

Išskirtiniu, greičiausiai 1982 m. gamybos „Volkswagen Beetle“ automobiliu tądien į Rokiškį atvyko du zarasiškiai: Vidmantas ir jo sūnus.

Automobilio šeimininkas šyptelėjo, kad negali tiksliai pasakyti „vabaliuko“ metų, nes techninis pasas visai nieko „nerodo“: nei pagaminimo metų, ne variklio galingumo. O retro mašiniuką vyras įsigijo prieš 6-erius metus, nes jaučia nostalgiją senoviniams daiktams, pavyzdžiui: vinilinėms plokštelėms ar juostiniams magnetofonams.

Akį traukia margumas

„Vabalu“ važiuojantis Vidmantas sakė visada pastebintis praeivių žvilgsnius, nes automobilis atkreipia dėmesį originaliu nudažymu: „Dažniausiai juo važiuoju į šventes ar teminius „vabalų“ suvažiavimus. Pakeliui tikrai nemažai žmonių nulydi akimis. Manau dėl to, kad jis taip savotiškai, įdomiai nudažytas. Specialiai to nedariau – jau pirkau tokio margumo. Mašina buvo beveik važiuojanti ir turėjo tik keletą trūkumų, kuriuos pašalinau savo rankomis: nebuvo vidaus apdailų, be abejo reikėjo keisti techninius dalykus (stabdžių cilindriukus, kaladėlės ir t.t.). Įdomiausia šiame automobilyje yra virš lempų, iš paprasto virtuvinio nerūdijančio plieno puodo, padaryti gaubtai – lyg akių vokai. Tai – mano sumanymas. Salone dar yra automobilio mini kopija: net numargintas taip pat. Modeliuką visai atsitiktinai radome nusipirkti“.

Senovinei technikai prielankumą jaučiantis zarasiškis sakė, kad „Volkswagen Beattle“ vairuoja jis, nors vis dažniau į vairuotojo kėdę žvalgosi sūnus. Pasmalsavus, ar meilė tokiems automobiliams yra perduodama iš kartos į kartą, ar gimsta dalyvaujant tokio tipo parodose, vyrų nuomonės sutapo: abu variantai tinkami.