Ūkininkių draugija: kas tai, apie ką ir kodėl bandymai turėti šią draugiją Rokiškyje vis „stringa“ (0)

Neretai, susitikus vienos ar kitos temos bendraminčiams, po kurio laiko „gimsta“ ir juos jungiantis oficialus juridinis vienetas: sąjunga, organizacija, draugija. Lietuvoje jų, nukreiptų įvairiausiomis kryptimis, priskaičiuojama devynios galybės. Pavyzdžiui – dar 1937 metais įkurta Lietuvos ūkininkių draugija (LŪD), dar ir šiandien sėkmingai tęsianti darbą ir vienijanti šimtus moterų, tik jau nebe vien ūkininkių. Į draugiją dėmesį atkreipusi Lina Meilutė-Datkūnienė pasakojo, kad būta bandymų ir Rokiškyje turėti filialą, tačiau mėginimai kažkaip vis „stringa“.

Esmė?

Anot pašnekovės, nors oficialios LŪD Rokiškio skyriaus registracijos ir nėra, nemažai aktyvių Rokiškio krašto ūkininkių stengiasi dalyvauti veikloje kaip neformalus būrelis: kai vyksta LŪD organizuojami renginiai, konferencijos, susitikimai, žinia dalijamasi ir Rokiškio rajone, susidomėjusios moterys kviečiamos prisijungti.

„Negaliu sakyti, kad mes nieko neturim – maždaug nuo 2018-ųjų vyksta „ugnelės“ kurstymas, tik vietoje nėra to labai aktyvaus veiksmo ir judėjimo. Tikrai aktyviai ši draugija kurį laiką buvo puoselėjama Kriaunose: Vita Mačiulienė prieš daug metų subūrė to krašto ūkininkes ir šios buvo lyg atstovės už visą Rokiškio rajoną. Kodėl nėra mieste? Turbūt nėra lyderio, kuris imtųsi šio darbo. Nes tai yra darbas: jungti, vienyti, organizuoti, rengti“, – dėstė pašnekovė atskleisdama, kad minėtos kriaunietės užmezgė glaudžią draugystę su Biržų krašto LŪD, kurią kuruoja Genovaitė Valeckienė, ir nuolat yra kviečiamos bendrauti, dalyvauti Advento laikotarpio renginiuose, kituose draugijos skyriaus susitikimuose. 

Pasmalsavus, kiek gi ūkininkų Rokiškio rajone galėtų susiburti į draugiją, pašnekovė užtikrintai sakė, kad nemažai, bet pabrėžė, kad LŪD nėra tik apie ūkininkavimą. Tai, anot L. Meilutės-Datkūnienės, yra apie lyderystę. Nes būtent toks buvo ir LŪD įkūrėjos Alenos Devenienės sumanymas: kad į šią draugiją jungtųsi veiklios kaimo, miestelių moterys.

Idėja – vienyti

„Jau ir tada nebuvo svarbu jos ūkininkės ar ne. Šioje bendruomenėje buvo medikės, bibliotekininkės, slaugės, mokytojos ir kitos veiklios moterys. Ir šiandien draugijos prasmė iš tiesų yra labai plati. Taip, tais laikais, kai draugija atsirado, moterys būdavo daugiausiai ūkininkės, namų šeimininkės. Visgi šiandien tas moters pozicionavimas jau pakitęs, tačiau nepakitęs draugijos tikslas – vienyti moteris lyderes. Nes moteris tikrai neša didžiulę naštą atsakomybių: ir namuose laiko kampus, ir dirba darbą, ir visuomeninės veiklos nestokoja... Ji – tikrai stiprus organizmas“, – šypteli pašnekovė.

Paprašyta įvardinti skirtumus tarp Ūkininkų sąjungos ir LŪD, L. Meilutė-Datkūnienė pabrėžė, kad abi organizacijos vienija bendraminčius, o didžiausias skirtumas yra tik toks, kad ūkininkų sąjungos atsakomybė – atstovauti ūkininkų interesą bendrąja prasme (pristatyti, rengti, analizuoti teisės aktus ir viską, kas susiję su žemės ūkio politika), o draugijoje išskiriami keli skirtingi klodai: vienas jų – laikyti ir saugoti kultūrinį, emocinį identitetą.

Kodėl Kriaunos?

Svarbiu akcentu kalbant apie LŪD tapo faktas, kad pirmasis, ir vienintelis, šios draugijos skyrius Rokiškio rajone buvo sukurtas Kriaunų ūkininkių.

Jo iniciatorė V. Mačiulienė prisiminė pradžią, o pasakojimas buvo lydymas moters šypsenos: „Kriaunų moterų ūkininkių draugijos pradžia buvo gal 2000-ieji metai. Autobusu į miestelį atvažiavo tuometinė LŪD pirmininkė Marija Račkaitienė. Kodėl į Kriaunas? Nežinau. Norėjo važiuoti į Rokiškį, bet gal ne ten išlipo (šypteli – aut. past.), nes atėjo keletą kilometrų dar ir pėsčiomis. Pirmiausia nuklydo pas Kriaunų raganą, kuri nurodė mane. Tad M. Raškaitienė ėmė kalbinti, jog visi rajonai turi skyrius, reikia ir Rokiškiui, o man pasakė, kad būsiu pirmininkė. Sako: „Tu čia viską žinai, aš šiek tiek čia viską paorganizuosiu, ir dirbsi“. Man buvo lengvas šokas – toks „iš dangaus“ nukritęs pasiūlymas, bet kažkaip mes ir susitarėm. Susibūrė tąkart 17 apylinkių moterų, kurios, jei atvirai, tapo ir paskui įsikūrusios miestelio bendruomenės „pamatu“. Iš pradžių veikėme kaip LŪD, tačiau pradėjo burtis vis daugiau žmonių, vieni – lyg bendruomenė, kitos – lyg LŪD, ėmė dubliuotis veiklos, o žmonės vis tiek išliko maždaug tie patys. Taip vis labiau tas judėjimas linko prie bendruomeninių dalykų ir buvo nutarta tapti bendruomene, nebe draugija“.  

Anot V. Mačiulienės, po kurio laiko buvo bandoma apjungti moteris Kamajuose, Duokiškyje, tačiau veiklos ten greitai nutrūko.

Bendrystė su biržietėmis

Rajone taip ir nepavykus suburti didesnio LŪD skyriaus, kriaunietės užmezgė draugystę su Biržų skyriumi ir nors Kriaunose draugija tapo bendruomene, ryšys su kaimynėmis nenutrūko. Paskutinysis susitikimas įvyko šios savaitės pradžioje – antradienį – kraštietės keliavo į Biržus giedoti itin puoselėjamų kantičkinių giesmių.

„Kadangi LŪD vienas iš tikslų – puoselėti tautiškumą, burti etnokultūros ir Lietuvos identiteto atstovus, mes su savo programa kuo puikiausiai čia derame (šypteli – aut. past.). Juk šių giesmių ir jų giedotojų nėra daug išlikusių – gal pavieniai kažkur, kažkas gieda kaimely, bet šis žanras – tikrai gilios mūsų tautos tradicijos“, – didžiavosi V. Mačiulienė.

O apie atliekamas giesmes išsamiau papasakoti pažadėjo artimiausiu metu.