Pavasario ir žiemos kova: kada jau galėsime pamiršti paltus? (0)

Vos prieš kelias dienas į Lietuvą įžengė pavasaris. Tiesa, labai nedrąsiai, o žiema, atrodo, trauktis neketina. Tačiau, ką apie šiųmetį pavasarį gali pasakyti klimatologai? Kokių orų turėtume sulaukti, ir ar greitai galėsime pamiršti paltus?

Mėnesio pradžia – žiemiška Nors prieš kelias dienas jau paskelbėme pavasarį, klimatologai ragina neskubėti: tai – tik kalendorinis pavasaris, kuris toli gražu neprimena tikrojo, kai norisi kuo daugiau būti gamtoje ir šildytis saulės spinduliuose.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas, klimatologas dr. Donatas Valiukas pasakoja, kad tikrojo, vadinamojo klimatinio pavasario dar reikės palūkėti. Anot jo, pirmoji kovo savaitė dar gali pažerti ne tik atšiaurių naktų, bet ir vėsokų dienų. Atsižvelgiant į daugiametes normas, kovo mėnesio pirma pusė dar yra žiemiška, jokia išimtis ir šie metai. Kita vertus, pastebimi tam tikri vidutinės mėnesio temperatūros pokyčiai.

„Žiūrint artimiausių keturių savaičių prognozes numatoma, kad temperatūra turėtų būti 1-2 laipsniais aukštesnė nei daugiametė norma. Visas kovas turėtų būti apie 1 – 1,5 laipsnį šiltesnis, kai įprastinė kovo temperatūra yra apie 0,4 laipsniai šilumos“, – teigia klimatologas dr. D. Valiukas.

GRYNAS.lt akcentuoja, kad daugiametė klimato norma, pasak D. Valiuko, apskaičiuojama imant 1981 – 2010 metų temperatūros vidurkį.

Pavasaris bus šiltesnis

Tačiau antroje kovo pusėje galbūt jau galėsime truputėlį sušilti. Kaip aiškina dr. D. Valiukas, remiantis daugiametėmis normomis, klimatologinis pavasaris į Lietuvą atkeliauja maždaug kovo viduryje. Šiemet klimatologinio pavasario turėtume sulaukti truputi anksčiau nei įprastai. „Kai pastovi temperatūra jau šokteli šiek tiek virš nulio laipsnių, išsilygina temperatūros svyravimai, ateina ir klimatologinis pavasaris. Tačiau tai taip pat dar nėra tikrasis pavasaris. Laikotarpis iki kovo pabaigos – balandžio pradžios yra metas, kai tikrojo pavasario dar nelabai juntama, nes galimi pašaltėjimai“, – apie pavasario pradžioje įprastus orus pasakoja klimatologas pridurdamas, kad pernai kovas buvo šaltesnis už daugiametę normą.

Pašnekovas tęsia, kad kalbėti apie antrą ir trečią pavasario mėnesiu dar labai anksti. Dr. D. Valiukas pabrėžia, kad ilgalaikių prognozių pasitvirtinimas yra tik apie 60 proc. Pasak specialisto, yra daug veiksnių, kurie lemia ilgalaikių prognozių nuokrypius. Vis dėlto, D. Valiukas užsimena, kad balandis, kaip ir kovas, numatomas apie 1 laipsnį šiltesnis, kai daugiametė balandžio mėnesio temperatūra siekia apie 6,7 laipsnius.

Tiesa, kai kuriuos Lietuvos regionus šiluma pradeda džiuginti anksčiau. Pavyzdžiui, pajūryje temperatūrų svyravimai gali baigtis dar kovo pradžioje.

Kritulių tikimasi mažiau

Pavasario pradžia dar turėtų pažerti ir mišrių kritulių. Klimatologas dr. D. Valiukas pažymi, kad kritulių pobūdis priklauso nuo oro temperatūros. Vadinasi, jeigu oro temperatūra yra bent keli laipsniai žemiau nulio, dar galime tikėtis snaigių ar šlapdribos. Jeigu oro temperatūra teigiama, krituliai paprastai būna lietaus pavidalo. Ano D. Valiuko, atsižvelgiant į kovo mėnesio galimą oro temperatūrą, pavasario pradžia turėtų pasižymėti skystais krituliais. Tačiau kritulių šių metų kovą numatoma apie 10 proc. mažiau, kai vidutiniškai jų iškrenta apie 40 ml. Todėl ir apie potvynių tikimybę klimatologas kalba atsargiai. Anot D. Valiuko, Lietuvoje, išskyrus Rusnę, bent jau artimiausią mėnesį potvynių kilti neturėtų.

Klimatą veikia klimato kaita

Tačiau kalbant apie pavasarį, nereikėtų pamiršti klimato kaitos įtakos šiam ir kitiems metų laikams. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkas Justinas Kilpys GRYNAS.lt pasakoja, kad dėl klimato kaitos pavasaris Lietuvoje ateina maždaug 2 savaitėmis anksčiau nei tai buvo įprasta XX amžiuje.

„Maždaug iki 1990 metų kovas buvo žiemos mėnuo. Kovo vidutinė temperatūra buvo neigiama, šiek tiek žemiau nulio. Tik nuo pavasario lygiadienio, maždaug kovo 20 dieną, pasijusdavo, kad ateina pavasaris. Daugiau nei puse mėnesio vyraudavo orai būdingi žiemai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius vidutinė kovo mėnesio oro temperatūra tapo teigiama ir galima laikyti kovą tikru pavasario mėnesiu“, – tvirtina mokslininkas.

Kadangi klimato kaita veikia ir žiemą (pastaruosius kelis dešimtmečius vidutinė žiemos sezono oro temperatūra yra aukštesnė už XX amžiaus vidurkį), todėl šaltuoju metų laiku iškrenta mažiau sniego, vis mažiau dienų su sniego danga. Tai lemia ir santykinai mažesnius pavasario potvynius, kurie paprastai kyla dėl didelių sniego sankaupų. Kuo mažiau sniego, tuo mažesnis vandens kiekis ir vandens lygis potvynių metu.

„Rusnėje, aišku, potvyniai visą laiką buvo ir bus. Tačiau, žiūrint į ilgamečius pokyčius, tai vis dažniau turime keletą potvynių pikų. Žiemos metu, jei būna atlydys, sniegas ištirpsta ir turime vieną potvynio bangą. Jei po to seka šaltesnis laikotarpis ir vėl susidaro sniego danga tuomet pavasarį susidaro antra potvynio banga. Anksčiau buvo tik vienas pavasarinio potvynis pikas“, – aiškina pašnekovas.

GRYNAS.lt primena, kad klimato kaitos priežastys yra dvejopos: natūralus kitimas, kurį dar galima įvardyti kaip gamtos virsmą, natūralų temperatūros svyravimą ir sukeltas žmogaus veiksmų. Natūralūs gamtos procesai ir ciklai, sukeliantys klimato kaitą bei svyravimą, trunka ne vieną tūkstantį metų, o kai kurie dar ir yra sunkiai prognozuojami.

Mokslininkai sutaria, kad šiandien didžiausią įtaką aplinkai daro žmogus. Klestinti pramonė, vis didėjantis automobilių gatvėse skaičius, iškastinio kuro deginimas, besaikis visuomenės vartotojiškumas, paliekantis didelius pėdsakus gamtoje, yra tik dalis klimato kaitos priežasčių.

Kokių orų tikėtis šią savaitę?

Sinoptikai jau prognozuoja, kokių orų galime tikėtis šią savaitę. Antradienį šiauriau Lietuvos slinks ciklonas, mes pateksime į jo vėjuotąją dalį. Vyraujantis pietvakarių vėjas dieną suksis iš vakarų, šiaurės vakarų - daugelyje vietovių įsisiautėdamas iki 15-20 m/s, naktį ir rytą pajūryje, dieną Tauragės ir Marijampolės apskrityse gūsiai stiprės ir iki 21-24 m/s. Naktį negausiai lynos, o štai dieną krituliai intensyvės – lietų Žemaitijoje ir šiauriniuose rajonuose ims keisti šlapdriba. Temperatūra išliks teigiama, naktį atvės iki 1-5 laipsnių šilumos, dieną bus nuo 2 iki 7 šilumos.

Trečiadienį vėjas rims, tačiau naktį rytiniuose rajonuose vėjo gūsiai dar kai kur sieks 15-17 m/s. Daugelyje rajonų besilankantys krituliai toliau keis savo būvį iš lietaus į šlapdribą ir sniegą. Dieną nedidelio sniego ir šlapdribos sulauks tik pajūris ir kai kurie pietrytiniai regionai. Temperatūra naktį svyruos nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, dieną didesnėje šalies dalyje numatoma silpnai teigiama temperatūra, šiaurės rytiniuose rajonuose išsilaikys 0-2 laipsnių šaltukas. Teks saugotis plikledžio.

Ketvirtadienį artėjant naujam ciklonui vėjas vėl šiek tiek sustiprės, vietomis gūsiai pasieks 15-16 m/s greitį. Su pietų, pietvakarių krypties vėju plūstanti šiluma sniegą pavers lietumi. Naktį termometrams rodant nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, daug kur susidarys plikledis. Dieną temperatūra šoktelės iki 4-9 laipsnių šilumos.

Penktadienio naktį daugelyje rajonų praslinks debesys su nedideliu lietumi ir dulksna, dieną lietaus klius jau žymiai daugiau. Smarkokas vėjas rinksis pietvakarių kryptį ir toliau neš šilumą į mūsų kraštą. Temperatūra naktį nenukris žemiau 3-7 laipsnių šilumos, dieną sulauksime 5–10 laipsnių. Šeštadienis numatomas sausesnis, bet vėsesnis nei penktadienis. Sekmadienį Lietuvą apims nauja mišrių kritulių zona, temperatūra priartės prie 0 laipsnių