Kriaunų gyventojai nenori mirusiųjų merkti į vandenį (4)

Kriaunų kapinės – beveik užpildytos. Kriaunų seniūnas Arvydas Rudinskas jų plėtrai pasirinko pelkėtą plotą. Tuo pasipiktinę kriauniečiai vos per dieną surinko daugumą iš 258 parašų po prašymu rajono vadovams, kad šie sprendimą pakeistų. Rašte nurodyta, jog kapinėms plėsti skirtas naujas sklypas netinkamas, nes mirusieji ramybės turės ieškoti vandenyje. Kriaunų miestelio gyventojai pateikė pasiūlymą: išsipirkti sklypą privačioje žemėje. Jei savivaldybė tam neturėtų lėšų, kaip sako kriauniečiai, senutė jo šeimininkė sklypą šventam reikalui netgi dovanotų.

Vandenyje – nelaidojama

„Rokiškio Sirenos“ žiniomis, parašai po šiuo raštu buvo renkami per miestelio šventę, netgi bažnyčioje. Kriauniečiai kalba, kad ir dvasininkai nesutiko šventinti laidojimui netinkamo ploto. Tą „Rokiškio Sirenai“ patvirtino iniciatyvinės grupės vadovas zakristijonas Povilas Stakys. Jo teigimu, klebonas Laimonas Nedveckas netgi nedrįstų kreiptis į vyskupą su prašymų pašventinti žemę plečiamoms kapinėms. „Esame girdėję apie panašų atvejį kitame rajone. Mūsų naujasis plotas kapinėms – tik 60 a, o ten apie 1 ha buvo. Ir tai nesutiko vyskupas šventinti, – sakė pašnekovas. – Akivaizdu, kad merkti mirusį žmogų į vandenį – didžiulė nepagarba. Ir tai dar labai švelniai pasakyta“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis prasitarė, kad dabartinėje kapinių teritorijoje, prie pat tvortos į naujojo sklypo pusę, prieš pusantro mėnesio buvo laidojamas žmogus. Duobėje buvo akivaizdžiai matyti besisunkiantis vanduo.

Palietė skaudamą vietą

Kadangi, kaip sako P. Stakys, seniūnija nesiėmė jokių žygių numatytą kapinių plėtrai plotą keisti, iniciatyvos ėmėsi patys kriauniečiai. Juk spaudžia laikas: optimistiškiausiais paskaičiavimais, vietos Kriaunų kapinėse užteks maždaug metams. O kai vietos pritrūks? „Nešventintoje žemėje anksčiau buvo laidojami nebent pakaruokliai. Doram katalikui didžiulė nepagarba atgulti amžinojo poilsio nešventintoje žemėje. Ir joks save gerbiantis kriaunietis neleis, kad jo artimas žmogus būtų netinkamai palaidotas. Manau, kad nešventintoje žemėje savųjų nelaidos ir kitų krikščioniškųjų konfesijų žmonės“, – problemą dėstė P. Stakys.
Jis neslepia: kriauniškiai žmonės šiaip jau nėra labai aktyvūs. Bet kai, kaip sakoma, buvo paliesta visiems skaudama vieta, norinčiųjų pasirašyti prašymą rajono vadovams buvo tiek, kad nusidriekė nemaža eilė. Ir didžioji dalis iš 258 parašų buvo surinkta, faktiškai, per dieną.

Močiutė net padovanotų

Kriaunų seniūnija sprendimą siūlyti būtent pelkėtą sklypą kapinių plėtrai motyvuoja tuo, kad kiti aplinkiniai sklypai privatūs. „Kokia bėda? Štai to sklypo, kuris geriausiai tiktų kapinėms plėsti, savininkė močiutė sutiktų savo 73 arus net padovanoti šventam reikalui, jei jau rajono biudžete neatsirastų lėšų tą sklypą kapinėms išpirkti. Močiutė labai dievobaiminga, nuolatinė bažnyčios lankytoja, taigi ji į kapinių plėtrą žiūri labai geranoriškaiׅ“, – aiškino pašnekovas.
Taigi, surašę kreipimąsi į rajono vadovus, kriauniškių iniciatyvinės grupės nariai aplankė Seimo narį Raimundą Martinėlį, rajono merą Antaną Vagonį, savivaldybės administracijos direktorių Valerijų Rancevą.
„Labai nustebino jų geranoriškumas. Mums pažadėjo, kad per metus kapinių plėtros klausimas bus išspręstas. Labai tikimės ir viliamės, kad kriauniškių artimieji amžino poilsio ateityje atguls su derama pagarba“, – sakė P. Stakys.

Kilo klausimų

Kriaunų seniūnijos seniūnas yra arčiausiai kriauniškų esantis rajono valdžios atstovas, geriausiai žinantis, ar sklypas gali būti tinkamas laidojimui. Kodėl jis pats siūlė, ar bent neprieštaravo, kad kapinių plėtrai būtų pasirinktas plotas, kuriame yra aukšti gruntiniai vandenys. Seniūnas Arvydas Rudinskas teigė, kad žemėtvarkininkai kito sklypo nerado, nes visur apie kapines jie – privatūs, o laisvo valstybinio nėra. „Gyventojai turi teisę rinktis, nieko blogo tame nematau“, – apie kriauniečių nepasitenkinimą išrinktu pelkėtuoju plotu kalbėjo A. Rudinskas.
P. Stakys neslepia: seniūnijos žmonės labai nepatenkinti seniūnijos požiūriu į kapinių plėtrą.

Klausimo sprendimas  gali užsitęsti

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas kalbėjo, kad vienas šios problemos spręsti nenori, todėl šiam klausimui bus sudaryta darbo grupė, kad kiekvienas išsakytų savo nuomonę. Ją sudarys žemėtvarkos specialistai, architektai, meliolatoriai, finansininkai ir kiti.
„Noriu išsiaiškinti, kodėl sklypas apskritai pradėtas formuoti pelkėtoje vietoje“, – kalbėjo V. Rancevas.
Žemės ūkio skyriaus specialistai, kuruojantys melioraciją, kalbėjo, kad šis sumirkęs plotas jiems yra žinomas. „Ten yra drenažo sistemos gedimų. Planuojama juos sutvarkyti. Gyventojų noro keisti kapinių plėtros kryptį nepakanka, turi būti rimtas motyvas“, –  teigė o V. Rancevas. Jis nori kreiptis į nacionalinę žemės tarnybą dėl privataus sklypo, kurį kapinių plėtrai siūlo Kriaunų miestelio gyventojai, išpirkimo.
V. Rancevas negalėjo pasakyti, kiek savivaldybei kainuotų privataus sklypo išpirkimas, nes vyktų derybos, reiktų įvertinti jo kainą. „Žemės sklypo parengimas ir formavimas užtrunka ne vienerius metus“, – pridūrė pašnekovas.

Kriaunų miestelio gyvenojų pusėje

„Tikiuosi, kad pelkėtąjį sklypą sutvarkyti pavyks, o jei jis liks toks, koks yra, žmonės galės panaudoti jį kaip automobilių stovėjimo aikštelę“, – siūlė V. Rancevas, kuris nori atsižvelgti į žmonių norus. „Klausimas turi būti išspręstas kompetetingai. Nė vienas iš mūsų nenorėtumėme savo artimųjų laidoti vandenyje“, –  pridūrė jis.