Tarybos nario kasdienybė: kaip nušliaužusios gyvatės (2025-uosius) metus vertina L. Meilutė-Datkūnienė? (0)

Politiko duona nėra lengva – neretai tenka atsidurti tarp „kūjo ir priekalo“, ypač, kai reikia spręsti klausimus, naudingus gyventojams, tačiau ir pačių gyventojų – politiko rinkėjų – nuomonės yra skirtingos. Į Rokiškio rajono tarybą antrai kadencijai išrinkta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Lina Meilutė-Datkūnienė sako darbo subtilybes per šį laiką jau perpratusi, tačiau iššūkių vis tiek kiekvienais metais netrūksta. Tad apie tai, kokius įveikė praėjusiais metais, rajono politikė pasakojo „Rokiškio Sirenos“ skaitytojams.

– Kuriuos tris klausimus/sprendimus, rajono tarybos priimtus praėjusiais metais, laikote svarbiausiais rajono gyventojams?

– Manau, kad gyventojams visada svarbiausi tie sprendimai, kurie tiesiogiai liečia jų kasdienį gyvenimą: aplinką, kurioje gyvena, paslaugas, kurias gauna ir mokesčius, kuriuos moka. Jeigu reikėtų išskirti tris svarbiausias kryptis iš praėjusių metų sprendimų, pirmiausia paminėčiau infrastruktūrą ir gyvenimo kokybę. Tai sprendimai, apimantys: kelių tvarkymą, gatvių apšvietimo plėtrą, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimą. Labai paprasti, bet žmonėms svarbūs dalykai – saugesnės gatvės, patogesnis judėjimas, daugiau šviesos tamsiu paros metu. Antra – socialinės paslaugos ir pagalba žmogui. Buvo priimti sprendimai, susiję su socialinių paslaugų plėtra, jų finansavimu, taip pat svarstyti klausimai dėl socialinės globos įstaigų ateities. Man tai – viena jautriausių sričių, nes ji paliečia pažeidžiamiausius žmones: senjorus, žmones su negalia. Čia svarbiausia neskubėti ir priimti atsakingus, ilgalaikius sprendimus. Trečioji sritis – aplinka ir rajono patrauklumas. Tai projektai, susiję su atliekų rūšiavimu, gamtos objektų ir viešųjų erdvių pritaikymu, taip pat – kultūros paveldo atvėrimu žmonėms. Tokie sprendimai kuria ne tik švaresnę aplinką, bet ir daro mūsų rajoną patrauklesnį gyventi ir lankytis. Svarbiausi sprendimai yra ne „popieriniai“, bet realiai jaučiami kasdien: kai gali saugiai važiuoti keliu, ramiai vaikščioti apšviesta gatve, gauti reikalingą pagalbą ar gyventi tvarkingesnėje, gražesnėje aplinkoje.

– Taryboje dirba frakcijos. Ar praėjusiais metais buvo atvejų, kai prieštaravote vienam ar kitam tarybos sprendimui, nors jį palaikė Jūsų frakcijos kolegos? Ar visada balsuojate taip, kaip jie?

– Su frakcijos kolegomis sutariame tikrai gerai. Galbūt šį sutarimą lemia ir tai, kad mūsų frakciją sudaro tos pačios partijos atstovai, be to, rajono taryboje esame mažuma. Dėl to didelių nesutarimų palaikyti vieną ar kitą sprendimo projektą, dažniausiai, nekyla. Žinoma, diskusijų būna nemažai. Į kai kuriuos klausimus žiūrime skirtingai – per savo profesinę patirtį, vertybes, politinį matymą. Tačiau skirtingas požiūris nėra blogas dalykas. Skirtingos nuomonės padeda išsigryninti pozicijas. Jas dažniausiai suderiname iš anksto, išklausę vieni kitus. Tačiau buvo atvejų, kai visi trys balsavome skirtingai. Tai nebuvo spontaniški ar konfliktiniai sprendimai. Jie buvo aptarti iš anksto, gerbiant vieni kitų argumentus ir teisę turėti savą poziciją.

– Ar buvo konkrečiai Jūsų teiktų pasiūlymų paruoštų sprendimų projektams? Į kokias Jūsų išsakytas pastabas, iškeltus klausimus buvo atsižvelgta ir sprendimų projektai buvo pagal tai pakoreguoti?

– Per metus sprendimų projektų būna tikrai daug, todėl visus konkrečius pasiūlymus prisiminti nėra paprasta. Bet vienas jų tikrai išliko mano atmintyje savo reikšmingumu. Svarstant nevyriausybinių kultūros organizacijų projektų finansavimo tvarką, teikiau pasiūlymą įtraukti nuostatą, kad pareiškėjai, negavę finansavimo, gautų aiškų grįžtamąjį ryšį – konkrečias priežastis, kodėl jų projektas nebuvo finansuotas. Mano įsitikinimu, tai yra svarbi skaidrumo, pasitikėjimo ir kokybiško projektų rengimo dalis. Deja, į šį pasiūlymą atsižvelgta nebuvo. Mano pozicija atsispindėjo ir balsavimo metu – sprendimo nepalaikiau. Turiu pripažinti, kad būnant tarybos mažumoje, net ir argumentuoti bei konstruktyvūs pasiūlymai ne visada sulaukia palaikymo. Kartais sprendimus lemia ne tik jų turinys, bet ir politinės aplinkybės. Visgi pastebiu ir kitą dalyką: kai kurios idėjos ar siūlymai vėliau „sugrįžta“ kitomis formomis, tik jau nebe kaip opozicijos ar mažumos iniciatyva... Tai rodo, kad diskusijos yra reikalingos, net jei jų rezultatai ne visada matomi iš karto.

– Iki kadencijos pabaigos liko vieneri metai. Kaip vertinate valdančiųjų ir opozicijos bendradarbiavimą taryboje šiandien: lengviau nei pradžioje rasti bendrą kalbą dėl svarbių rajonui projektų ar ne?

– Mūsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, pozicija taryboje yra aiški: palaikome visus sprendimų projektus, kurie yra reikalingi ir naudingi mūsų rajonui bei žmonėms. Tikrai nesame iš tų, kurie prieštarauja dėl prieštaravimo ar ginčijasi dėl ginčo. Su tokia nuostata ir atėjome dirbti. Kalbant apie bendradarbiavimą, bendra atmosfera šiandien yra kitokia, nei buvo ankstesnės mano kadencijos metu. Kartais bendrą kalbą rasti pavyksta lengvai, ypač kai kalbame apie aiškius, žmonėms naudingus sprendimus. Tačiau yra ir situacijų, kai susikalbėjimo pritrūksta,  ypač, atsiradus daugiau politikos nei turinio. Natūralu, kad likus vos metams iki savivaldos rinkimų, pradeda jaustis politinio laikotarpio įtaka. Tai atsispindi tiek diskusijose, tiek sprendimų priėmimo procese. Visgi tikiu, kad svarbiausia išlaikyti dėmesį ne politinėms kovoms, o realiai naudai žmonėms.

– Jūsų nuomone, ko trūksta (o gal ir netrūksta) rajono tarybos darbe ir galėtų būti kitaip?

– Pats tarybos darbas yra gana aiškiai apibrėžtas: procedūros, reglamentas, struktūra. Tačiau, kai žiūrime „giliau“, į komitetų darbą ar pavienių tarybos narių bendravimą, visada yra erdvės tobulėti. Asmeniškai man  labiausiai norėtųsi daugiau paprastų, bet labai svarbių dalykų: pagarbos vieni kitiems, mažiau menkinimo ir daugiau palaikymo. Juk visi esame žmonės, to paties Rokiškio rajono gyventojai, tik turintys didesnę atsakomybę – atstovauti rajono žmonių interesams. Kartais verta sau patiems priminti, kad visos pareigos ir politinės pozicijos yra laikinos. Tačiau už jų visada lieka žmogus. Jei šito nepamirštume, tikiu, kad ir sprendimų priėmimas, ir bendras darbas taryboje būtų kokybiškesnis.

– Koks Jūsų palaikytas sprendimas sulaukė didžiausios rinkėjų bendruomenės reakcijos: palaikymo, prieštaravimo, komentarų, kuriuos gyventojai išsakė tiesiai Jums?

– Sulaukiu gyventojų reakcijos, tiek palaikymo, tiek diskusijų, ypač dėl kelių sprendimų ir savo išsakytų pozicijų. Pirmiausia, nemažai palaikymo sulaukiau dėl jau minėto pasiūlymo svarstant nevyriausybinių kultūros organizacijų projektų finansavimo tvarką. Skambučiais ir žinutėmis gyventojai tikino, kad toks sprendimas būtų teisingas ir reikalingas, nes žmonės nori aiškumo ir skaidrumo. Taip pat daug reakcijų buvo dėl klausimų, susijusių su socialinių paslaugų įkainiais Rokiškio rajone. Gyventojai dalijosi savo situacijomis, kėlė klausimus dėl paslaugų prieinamumo ir kainų pagrįstumo. Nemažai diskusijų sulaukė ir naujosios arenos veikla. Gyventojai aktyviai domėjosi, kada ir kaip ji veiks, kodėl kyla tam tikrų nesusikalbėjimų, kaip bus užtikrintos sąlygos sporto klubams ir bendruomenėms. Tai rodo, kad žmonėms svarbu ne tik pati infrastruktūra, bet ir tai, kaip ji realiai veiks kasdienybėje. Be to, atgarsio sulaukė ir mano pozicija dėl Skemų socialinės globos namų perėmimo. Šis klausimas žmonėms kelia natūralų nerimą – dėl ateities, finansinės naštos ir sprendimų pagrįstumo. Apskritai, labiausiai žmones paliečia tie klausimai, kurie yra arti jų kasdienio gyvenimo – socialinės paslaugos, viešosios erdvės, paslaugų prieinamumas ir skaidrumas. Man labai svarbu, kad gyventojai reaguoja, domisi ir išsako savo nuomonę, tai rodo gyvą ryšį tarp tarybos ir bendruomenės.

– Ar daug būna tokių situacijų, kai savo asmeninę nuomonę vienu ar kitu taryboje svarstytu klausimu Jūsų rinkėjai išsako tiesiai Jums į akis?

– Tikrai taip. Sakyčiau, kad nuomonės išsakymas tiesiai į akis ar parašant asmeninę žinutę nėra retas, ir net labai veiksmingas būdas bendrauti su tarybos nariu. Gyventojai nebijo prieiti, paklausti, pasakyti, kas patinka ar kelia klausimų. Tai džiugina. Man pačiai toks tiesioginis ryšys yra svarbus, nes leidžia geriau suprasti realias žmonių problemas, nuotaikas ir lūkesčius. Kartais tai būna palaikymas, kartais – kritika, bet abu dalykai yra reikalingi. Manau, kad tokia atvira komunikacija yra stiprios bendruomenės ženklas – kai žmonės ne tik stebi, bet ir įsitraukia. 

– O kokių problemų vedini į Jus dažniausiai kreipiasi Jūsų rinkėjai ar, nebūtinai rinkėjai, ir ar visada pavyksta jiems padėti?

– Dažniausiai gyventojai kreipiasi dėl labai konkrečių, kasdienių problemų. Pirmiausia, dėl kelių būklės ir infrastruktūros. Tai apima ir duobėtus kelius, ir matomumo, judumo ribotumą, ir bendrą aplinkos tvarkymą. Tokius signalus iš gyventojų laikau labai svarbiais, nes jie leidžia matyti realią situaciją „pirmomis akimis“. Visada stengiuosi sureaguoti, pasidomėti, pasiteirauti atsakingų įstaigų ar specialistų, iškelti problemą tarybos ar komitetų lygmeniu. Tačiau reikia pripažinti, kad ne visada viską galima išspręsti greitai ar išvis išspręsti. Kartais atsiranda politinių niuansų, o kartais problema paprasčiausiai nepriklauso savivaldybės kompetencijai, pavyzdžiui, kai kalbame apie valstybinius kelius. Tokiais atvejais tarybos nario galimybės daryti tiesioginę įtaką yra gana ribotos. Vis dėlto, net ir tada svarbu nepalikti klausimo „kaboti ore“ – bent jau iškelti jį, inicijuoti diskusiją ir ieškoti sprendimų, nes tik taip galima judėti į priekį.

– Kas per praėjusius metus buvo sunkiausiai taryboje?

– Turbūt sunkiausia praėjusiais metais man buvo ne patys sprendimai ar jų apimtis, tačiau žmogiškasis ir politinis santykis tarp tarybos narių. Vis dar nelengva priimti ar „įsisąmoninti“ tą politinį angažuotumą, kai sprendimai ar pozicijos vertinami ne pagal turinį, o pagal tai, kas juos teikia. Taip pat sudėtinga matyti situacijas, kuriose atsiranda menkinimo, pašaipų ar nuomonės negerbimo. Tokiais momentais tenka tramdyti emocijas ir priminti sau, kad svarbiausia – išlikti konstruktyviam. Manau, kad politinė kultūra yra sritis, kurioje visi dar galime augti. Daugiau pagarbos, gebėjimo išklausyti ir matyti ne tik savo, bet ir kito argumentus. Tai tikrai sustiprintų tarybos darbą ir padėtų priimti kokybiškesnius sprendimus.

– Kaip pasikeitė Jūsų asmeninis požiūris į savivaldą po šių metų rajono taryboje?

– Turbūt nuoširdžiausias atsakymas būtų: dažniau būna liūdna. Nors politiškai tai nėra pats „teisingiausias“ atsakymas. Ateini norėdamas dirbti, kurti, ieškoti sprendimų žmonių labui, o realybėje pamatai, kad ne visada sprendimus lemia turinys ar nauda gyventojams. Kartais daugiau vietos atsiranda politikai, asmeniškumams ar paprasčiausiam nesusikalbėjimui. Vis dėlto tai nėra vien neigiama patirtis. Toks darbas labai aiškiai parodo, kiek svarbi yra atsakomybė, kantrybė ir gebėjimas išlikti konstruktyviam net sudėtingose situacijose. Todėl mano požiūris tapo labiau realistiškas, bet pats tikslas nesikeičia – dirbti taip, kad sprendimai būtų kuo naudingesni rajono žmonėms.

– Dėkoju už politiko darbo užkulisių praskleidimą.

 Užs. Nr. 3569