Kultūros darbuotojams – daugiau galimybių, renginiams – kokybės (8)

Rokiškio rajono kultūros lauke – sujudimas. Nuo 2020-ųjų rudens kultūros ir švietimo administratoriai bei specialistai tariasi ir ieško seniūnijų bendruomenėms ir kultūros specialistams palankiausio kultūros įstaigų sistemos pertvarkos modelio. Rokiškio rajone kultūros paslaugas teikiančių įstaigų struktūrą buvo siekiama pakeisti eilę metų – nuo pat 2005-ųjų. Per šį laikotarpį buvo pasiūlyta įvairių modelių, kurie atsidurdavo politikų darbotvarkėse ir diskusijų laukuose. Deja, vis pritrūkdavo politinės valios, o gal ir pagrįstų atsakymų, kodėl pokyčiai reikalingi. „Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinta nuostata, jog seniūnijos paslaugas teikia tik tuo atveju, kai rajone nėra tam įkurtos specialios biudžetinės įstaigos. Šiuo atveju kalbame apie kultūros paslaugų teikimą. Kultūros paslaugas rajone teikia Rokiškio kultūros centras, Pandėlio universalus daugiafunkcinis centras ir Pandėlio mokykla – daugiafunkcinis centras. Daugybę metų rajono seniūnijose dirbantys kultūros specialistai tik neformaliai galėjo būti tokiais laikomi ir veikti Kultūros ministerijos reguliavimo srityje. Formaliai šie darbuotojai yra valstybės tarnautojai, kuriems taikomi kiti veiklos reikalavimai, nei kultūros specialistams. Rokiškio rajone prieštaravimus įstatymui bandyta panaikinti ne kartą, tačiau konkretus sprendimas taip ir nebūdavo priimtas“, - kalbėjo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Irena Matelienė. 

Naujoje Lietuvos vyriausybės 2021-2030 m. Kultūros ir kūrybingumo plėtros programoje didelis dėmesys skiriamas kultūros paslaugų kokybei. Sukūrus kultūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklą, rajone veiks keturios kultūros centrų funkcijas atliekančios įstaigos. Jų kolektyvų profesinės kompetencijos, įstaigų materialinė bazė - įranga, scenos dekoracijų ir kostiumų ištekliai, nepalyginamai didesni už dažnai ir po vieną atskiruose kaimuose dirbančių kultūros specialistų, todėl net ir materialinės bazės atžvilgiu šis sprendimas pasiteisins ir padės užtikrinti kuo geresnę renginių kokybę. „Anksčiau baimintasi, kad seniūnijų kultūros darbuotojai po pertvarkos nutols nuo savo bendruomenės, praras ryšį su didžiausiais kultūros renginių pagalbininkais - seniūnais. Toks vertinimas yra iš tiesų emocinis. Pavyzdiniu kultūros įstaigos ir seniūnijos bendradarbiavimo santykiu laikau Pandėlį. Negana to, ši kultūros tinklo pertvarka ypatingu dėmesiu atsigręš į bendruomenes. Būtent į jas bus kreipiamasi su prašymu išsakyti kultūros paslaugų poreikį, įvardinti, kokios šventės yra svarbios konkrečiai bendruomenei ir taip formuoti didžiąją dalį metinio renginių plano seniūnijose. Kartu negalime pamiršti, jog kultūrinį skonį taip pat reikia ugdyti ir dalį pasiūlos turi užpildyti profesionali kultūra ir menas. Kultūros įstaigoms šis pageidavimų ir kultūrinės edukacijos suderinimo uždavinys gerai pažįstamas“, - teigė I. Matelienė.
Ilgametė seniūnijų kultūros kuratorė Komunikacijos ir kultūros skyriaus vyr. specialistė Janina Komkienė patikino, kad žmonių laukiami renginiai niekur nedings, o kaip tik sustiprės, nes bus organizuojami ne pavienių kultūros specialistų, o visos kultūros įstaigos pajėgumais. Ir toliau galima bus džiaugtis Jūžintų miestelio švente ,,Šv. Baltramiejaus Gyvųjų Amatų kermošius“, Laibgaliuose –,,Gandrinėmis“, Žiobiškyje –,,Baltramiejaus atlaidais“, Bajoruose – respublikiniu mėgėjų teatrų festivaliu ,,Jonvabalis“, Skemuose -,,Žoline“, Moškėnuose –,,Baltų vienybės diena“, Juodupėje –,,Antaninėmis“, kaimo kapelų švente ,,AIDAI“, vokalinio ansamblio švente ,,Atsiliepki, tu manoj dainoj...“, Lukštuose - ,,Lukštietinėmis“ ir „Porciunkule“. Obeliai ir toliau garsės savo renginiais,,Obelinė“, Partizaninės Joninės, armonikierių varžytuvėmis ,,Armoniką tik paėmiau“, duetų ir tecetų konkursu ,,Skambėk Obelija“. Pakriauniuose bus organizuojama Medunešio šventė, Degučiuose –,,Širvynės“, Aleksandravėlėje – ,,Patiešimas“, o Kriaunose – laukiama kraštiečių šventė.
„Šiuo metu seniūnijoms skiriamų lėšų vos pakanka vienai kitai šventei organizuoti. Į Kultūros rėmimo fondo lėšas viešojo administravimo įstaigos pretenduoti negali dėl esamo netinkamo pavaldumo, kai tuo tarpu Rokiškio kultūros įstaigos kasmet iš šio fondo gauna apie šimtą tūkstančių eurų projektinei veiklai. Tai – didelis palengvinimas Rokiškio rajono savivaldybės biudžetui ir būtina sąlyga renginių kokybei užtikrinti.“ – teigė I.Matelienė.
„Kai visa Lietuva jau turi nusistačiusi kultūros centrų funkcionavimo teisinius modelius, Rokiškio rajono savivaldybė liko vienintelė, kuri iki šiol nebuvo to padariusi. Ši pertvarka neišvengiama ir reglamentuota įstatymų. Norėčiau akcentuoti, kad keičiasi ne kultūros darbuotojų skaičius, bet jų pavaldumas. Būtent čia yra esminis dalykas, kurį norėtųsi pabrėžti, kadangi tai turės didelės įtakos pritraukiant finansavimą dėl galimybės teikti projektus bei pagerins pačių renginių kokybę – t.y. visi tradiciniai renginiai tikrai išliks, tačiau taps tik geresni“, - apie neišvengiamą pertvarką paaiškino Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas.
Bendrą sutarimą jau rado devynios iš dešimties seniūnijų. Dauguma jose dirbančių kultūros specialistų prisijungs prie Rokiškio kultūros centro. Tai Rokiškio kaimiškosios, Juodupės ir Jūžintų seniūnijos darbuotojai. Kazliškio kultūros darbuotojai dirbs kartu su kolegomis Pandėlio daugiafunkciame centre. Obelių bendruomenė rado sau priimtiniausią kelią – Obelių ir Kriaunų teritorijoje teikiamas kultūros paslaugas teiks kartu su Obelių socialinių paslaugų namų komanda. Diskusija tebevyksta Kamajų seniūnijoje, kuri turi struktūrinių pajėgimų ir žmogiškųjų išteklių steigti savarankišką daugiafunkcį centrą, teikiantį neformalaus ir ikimokyklinio ugdymo bei kultūros paslaugas. Kamajiškiai gali priimti ir kitokį sprendimą. Jų kultūros specialistai tuomet prisijungs prie Rokiškio kultūros centro, tačiau į „Kuc Kuc, Kamajuos“ ir kitus bendruomenėms svarbius renginius jie ir toliau kvies.
Užs. 1283