Ledo ritulininkai talka rengiasi būsimoms aikštelės statyboms (foto, video) (8)

Liepos 9-ąją Rokiškio ledo ritulio bendruomenė rinkosi į ledo aikštelę. Tvarkydami likusį statybinį laužą ledo ritulininkai, mažųjų sportininkų tėvai rodo: jiems svarbu, kad miestas, visoje šalyje garsėjantis ledo ritulio tradicijomis, jas perduotų ir ateinančioms kartoms. Kad Rokiškio vardas neišnyktų iš šios sporto šakos žemėlapio. Į talką atėjo ir rajono meras Ramūnas Godeliauskas su savivivaldybės administracijos direktoriumi Andriumi Burnicku. Jų pasirodymu ledo ritulio bendruomenė džiaugiasi. „Matome pasikeitusį rajono valdžios požiūrį į mus“, – sakė Rokiškio ledo ritulio klubo vadovas Rimantas Sakaitis.

Kai rankų ir noro daug...

Į ledo ritulio aikštelę šios sporto šakos bendruomenės žmonės rinkosi nešini ne įprastinėmis lazdomis, o šluotomis, kastuvais ir karučiais. Žmonės neslepia: smagu čia sugrįžti. Kas kad kol kas ledo nėra. Bet gal visgi jau šį sezoną bus? Kas kad virš galvų – ne žiūrovų plojimai, o griaustinio dundėjimas.

Daugeliui talkininkų pažįstamas kiekvienas šios aikštelės centimetras: daugelis jaunimo užaugo čia. Vyresnieji – ir patys žaidė, ir daugybę žiemų čia liejo ir valė ledą. Tam, kad ledo ritulys Rokiškyje gyvuotų. Todėl nekyla klausimai, kam reikia talkos. Ledo ritulio bendruomenė daugelį metų gyvena talkomis ir bendruomeniškumu. Ir vyriškų rankų čia netrūksta. Vieni šluoja statybinį laužą, kiti skaičiuoja, kaip geriau išvežti komandoms ir arbitrams skirtas būdeles. Vos per valandą su trupučiu aikštelė ima blizgėti. Tačiau Rokiškio ledo ritulio klubo vadovas Rimantas Sakaitis neslepia: šią savaitę prireiks ne vienos talkos. Darbų numatyta daug. Kodėl svarbu tvarkyti aikštelę? Ne tik tam, kad būsimi rangovai tam negaištų laiko. Planuojama tikrinti šaldymo kilimėlius, o juos reikia saugoti, tarp plytgalių jų nepatiesi.

Ko tikisi ledo ritulininkai?

Ko iš rajono valdžios tikisi ledo ritulininkai? Norai paprasti: jei jau kartais nepavyktų iki sezono pradžios pastatyti tos nelemtos stoginės, tai bent kad būtų grįžta į status quo padėtį. „Mes buvome pirmieji, kurie Lietuvoje įsirengėme aikštelę su šaldymo įranga. Panevėžio sporto visuomenė sėmėsi iš mūsų patirties, mokėsi iš mūsų klaidų. Ir mus aplenkė. Jie jau seniai čiuožia. O mes?“ – sakė R. Sakaitis.

Ar bepavyktų grįžti į status quo? Tam status quo, arba būklei iki stoginės statybos pradžios pasiekti, darbo daug. Pirmiausia, reikia išsiaiškinti, ar veikia ledo šaldymo mašina. Ledo ritulio klubo žmonės tikisi, kad ją visgi pavyks „atreanimuoti“. O kaip su ledo šaldymo kilimėliais? Netrukus jie bus testuojami. Tačiau R. Sakaitis neslepia: optimizmo čia maža. Prognozė: duok Dieve, kad bent trečdalis jų būtų sandarūs. O ledo aikštelėje pakloti reikia viso labo... 477 kilimėlius. Maždaug 70 naujų kilimėlių dar liko iš tų, kuriuos nupirko R. Sakaitis. O visi kiti? Dievai žino. Todėl ir bus atliekami kilimėlių bandymai.

Rajono vadovai – su viltingomis žiniomis

Aikštelėje apsilankiusius rajono vadovus – merą R. Godeliauską ir savivaldybės administracijos direktorių A. Burnicką – ledo ritulininkai sutiko draugiškai. Nors su ankstesne valdžia santykiai buvo įtempti. „Pajutome pasikeitusį požiūrį“, – neslėpė R. Sakaitis.

O ir meras R. Godeliauskas bendruomenei davė suprasti, kad ledo aikštelės klausimas – vienas prioritetinių. Kas kad buvo „paveldėtas“ su nesklandumais: ankstesnė stoginės statytoja įmonė bankrutavo.

Tiesa, kol kas pačios džiaugsmingiausios žinios: vietoj bankrutavusio rastas naujas rangovas, rajono vadovai dar negalėjo paskelbti. Kaip tik šiandien, liepos 9-ąją, vyko savivaldybės skelbtas konkursas ledo ritulio aikštelės stoginės statybos darbams baigti. Kaip sakė meras, susidomėjusių būta. Ir tai geras ženklas. Tik kol kas statybos įmonių siūloma darbų kaina dar per aukšta. Kokia išeitis? „Bematant skelbsime naują konkursą“, – užtikrino meras R. Godeliauskas. Jis neslepia: savivaldybė dės visas pastangas, kad šią žiemą aikštelė imtų pagaliau veikti.

Vardan ko stengiamasi?

„Pažiūrėkite, kokia veikli mūsų bendruomenė „Hockey.Rokiškis“, –  didžiuodamasis kalbėjo klubo vadovas R. Sakaitis. Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus Augučio Kriukelio teigimu, vien tik įvairaus amžiaus jaunųjų ledo ritulininkų yra apie 40.

Praėjusį sezoną, R. Sakaičio teigimu, tėvai dėjo didžiules pastangas ir vežiojo vaikus čiuožti į Panevėžį. Kiek tai kainavo laiko, jėgų – klausimas retorinis. Galbūt šiemet to nebereikės? Galbūt vėl po kelerių metų rokiškėnų pavardės papuoš įvairių amžių šalies rinktinių sąrašus?

O vyresnieji ledo ritulininkai žaidžia pas kaimynus – Daugpilio pirmenybėse.  Kodėl ne Lietuvos čempionate? R. Sakaitis neslepia: priežasčių daug. Pirmiausia, žaisti vien tik išvykose reikia didelio biudžeto. Nes ledas kainuoja. Ypač skaudu mokėti, kai yra galimybės turėti savo. Be to, veteranų gretos retėja. Reikia ugdyti pamainą. O kur ją ugdyti? Vėl grįžtama prie savos aikštelės klausimo. Be to, išvykose neauga ir šios sporto šakos populiarumas: juk važinėti paskui komandą į didmiesčius – ne kiekvieno sirgaliaus kišenėje. Kas kita – aikštelė namuose.

O ir rokiškėnai ją pamėgo: juk žiemos vakarais buvo pilna čiuožiančių. O be gyvybės, be rūpestingų rankų aikštelė nunyks. Nors į ją investuotos didžiulės lėšos ir viltys. Tad nenuostabu, kad rajono ledo ritulio bendruomenė ir rajono savivaldybė deda visas pastangas, kad ji pagaliau pradėtų veikti. Kad rajono ledo ritulio istorijoje nebūtų dar vieno „tuščio“ sezono.