Nebūkime caro laikų bendruomenė arba - ar verta užmušinėti oponentus laikraščiais (21)

Mūsų kortos atverstos: „Rokiškio Sirena“ savininkas Simonas Tuska nepriklauso jokiai politinei partijai ir neturi jokių politinių interesų, todėl ir mūsų laikraščio pozicija yra absoliučiai aiški - nešališkumas. Mažai, turbūt, belikę regioninių laikraščių, kurie nebūtų vienaip ar kitaip susiję su politiniais veikėjais, tačiau Rokiškiui pasisekė...

Įsivaizduokite miestą, tokį maždaug su 12 tūkst. gyventojų, kuriame žinias praneša du laikraščiai su savo interneto portalais. Vienas jų pradeda dieną: „Labas rytas, caras blogas, šalin blogietį nuo valdžios, sukilkim revoliucijai“. Kitas gi: „Labas rytas, pašlovinkim carą, koks jis puikus vadovas, sunaikinkim maištautojus“. Pasidalinusi į dvi stovyklas bendruomenė, skaitanti du laikraščius ir besipešanti už pusryčių stalo, kuris blogas – caras ar maištautojai, galbūt patogi caro laikų politikuotojams, kurie oponentus užmušinėja laikraščiais, bet... Norintiems sužinoti tiesą sekti dviejų skirtingų stovyklų nuotaikas gali būti sudėtinga. Tai koks tas caras – žmonių išgelbėtojas ar bjaurus piktadarys? O sukilėliai – kvailiai ar tiesos ieškotojai?

Pagal savo supratimą laikraščius pasirinkę miesto gyventojai, tikėtina, bus pikti ir pasirengę stoti į vieną ar kitą stovyklą. „Neskaitykit tų nesąmonių, jie rašo netiesą,“ – plunksnos broliai iš vieno laikraščio rėkaus nuo bokšto. „Pirkit mūsų laikraštį, tik mes esame tiesa ir šviesa, tie kiti rašliavotojai – aferistai ir idiotai,“ – skelbs spaudos išnešiotojai iš kitos žinių perdavinėtojų pusės. Tie miesto gyventojai, kurie nenorės stoti į kurią nors stovyklą, galbūt apskritai nebepirks laikraščių, galvodami: „Vakar caras buvo geras, šiandien pridarė nesąmonių, ką rytoj dar nuveiks, neaišku, ir nesuprasi, ką čia rašo tie plunksnagraužiai...“

Šiuolaikinės aktualijos tarsi taip pat liepia pasirinkti poziciją – už ar prieš. Visuomenė kaip niekada susiskaldžiusi. Po metų – rinkimai į savivaldybių tarybas bei merus. Ypač politikai suinteresuoti pateikti save kuo palankesnėje šviesoje, sumenkindami oponentus. Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nurodo: „Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.“ Vadovaudamiesi šia nuostata, pažadame nestoti į kurias nors karo stovyklas, kritiką žerdami tik vieniems bei aplenkdami kitus. Manome, nebūna taip, kad vieni tik klysta, o kiti visą laiką elgiasi teisingai. Pirmiausia turime galvoti apie visuomenę, ką jai duos vienų ar kitų faktų bei nuomonių paviešinimas. Visuomenės informavimo priemonės juk turi padėti išspręsti problemas, o ne jas sukelti.

Tad būkime ne caro laikų miestas su dviem tiesomis ir skirstymu į juodą bei baltą. Ieškokime tiesos, kuri dažnai būna „per vidurį“, o tik kartais – aiškiai vienoje Temidės svarstyklių pusėje. Vienprasmiškai esame prieš nusikaltimus, nukreiptus prieš žmonių gerovę. Deja, juos reikia įrodyti, o ne vien spjaudytis sieros ugnim, kadangi tiesiog tą dieną saulę užstojo debesys ar pienas šaldytuve stovėjusiame pakelyje buvo surūgęs... Jeigu bus verta ieškoti klastos įrodymų, juos surasime, bet ne taikydamiesi į žvirblius.

Mums svarbi Jūsų nuomonė bei mintys, pastebėjimai bei problemos. Išankstinių sprendimų pateikti negalime - jų ieškosime kartu.