Pavasarinis kelių remontas: dėmesys ne pliusiukui, o kokybei (2)

Jau dvi savaites rajono žvyrkeliai remontuojami po žiemos. Ilga, šalta žiema, vėlyvas pavasaris koregavo darbų pradžią. Įsibėgėjęs žvyrkelių tvarkymas kiek kitoks nei anksčiau: ne dėl pliusiukų popieriuose, laikino efekto, bet iš esmės. Atkuriant per ilgą laikotarpį „nugyventus“ kelius: teisingai tvarkant jų profilį, kelio zonos griovius, šalinant menkavertę augmeniją.

Vis siauresni ir siauresni
Rajone žvyrkelių netrūksta: priskaičiuojama apie 1600 km. Daugiausia jų Pandėlio, Rokiškio kaimiškojoje bei Kamajų seniūnijose. Kiekvienas jais važiuojantis į darbą, mokyklą, ar kitais reikalais tikisi, kad keliauti bus saugu, patogu, komfortiška. Todėl kiekvieną pavasarį rajono savivaldybė imasi tvarkyti šiuos kelius. Finansine išraiška šiemetinė injekcija nėra dosni. 2019 m. valstybė Rokiškio rajono žvyrkelių remontui skyrė 397,2 tūkst. Eur, pernai – net 479,7 tūkst. Eur. O šiemet... tik 183 tūkst. eur. Tiesa, kaip sako rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valerijus Rancevas, yra vilties, kad pakeitus šalies įstatyminę bazę, bus sulaukta papildomų lėšų. Bent taip žada Susisiekimo ministerija. Visgi lyginant pernykštes ir šiemetines lėšas akivaizdu, kad jų dabar skirta mažiau nei pusė.
O atlikti darbų reikia daug. Pagrindinis žvyrkelių priešas ir gadintojas: ilga ir gili žiema. Pašalas padarė daug žalos. Ji būtų mažesnė, jei anksčiau keliai būtų buvę tvarkomi tinkamai. Važinėjantieji žvyrkeliais pastebi, kad po poros greideravimų važiuoja sumuštu, pliku kelio pagrindu. O ir patys keliai kasmet vis siaurėjo ir siaurėjo. Dėl neteisingos priežiūros faktiškai neliko griovių, kelkraščių. „Todėl sutvarkyti kelią nereiškia ant jo užpilti žvyro ir jį nugreideruoti. Reikia kelius atkurti iš esmės“, – pabrėžė Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Augustinas Blažys.

Užduotis – atkurti teisingą kelio profilį
Žvyrkelis, kaip ir bet kuris kelias, turi savo profilį. Dėl lėšų stokos žvyrkeliai buvo nugyventi. Važiuojantieji pastebi, kad keliai ne tik siauresni, bet ir savo forma primena lovį. Problema yra ta, kad ant tokio kelio patekęs vanduo neturi kur nubėgti. Jis ardo kelią, graužia balas. Balos ištaškomos, kelias sunkiai džiūna netgi esant geriems orams. Greideruojant tokį kelią, žvyras išstumiamas nuo važiuojamosios kelio dalies į kelkraščius.
Per ilgą laikotarpį jis apaugo velėna, nebeliko griovių. Jau pernai pastebėta, kad kai kur ir javai sėjami jau vos ne ant važiuojamosios dalies. V, Rancevas teigė, kad anksčiau seniūnijose krūmynai pakelėse buvo naikinami kasmet, viešųjų darbų metu. Tačiau tai buvo kova su vėjo malūnais: nupjauti krūmai atželdavo.
Todėl žvyrkelius rajono savivaldybė ima tvarkyti iš esmės. Procesas, žinoma, imlus ir laikui, ir lėšoms. Tačiau ir efektas bus ilgalaikis. „Gyventojus prašome turėti kantrybės: kelių negalime atkurti per vieną dieną“, – sakė V. Rancevas.
Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas A. Blažys pabrėžė, kad atkuriant kelius matyti, jog kitados jie buvo teisingai suformuoti. Todėl standartinė rajono žvyrkelio tvarkymo eiga yra tokia: nustumiama per daugelį metų suformuota kelio briauna, kur įmanoma, greideriu, bet dažniausiai jau ekskavatoriumi tenka iš naujo formuoti griovį, kelio šlaitus. Kelio aplinkoje išnaikinami menkaverčiai krūmai. Jau antrą sezoną jie ne pjaunami, o raunami ir smulkinami. Ir, žinoma, keliai žvyruojami.
„Su turimomis lėšomis siekiame maksimaliai gero rezultato. Tai investicija, nešanti didelę naudą: sutvarkius kelius iš esmės, palengvėja jų priežiūra. Suformavus kelio profilį, ateinančios žiemos padarys mažesnės žalos, reikės mažiau investicijų juos tvarkyti“, – akcentavo A. Blažys.
Jau pasigirdo kaltinimų, esą žvyrkeliai ne tvarkomi, o „gadinami“. Ypač gąsdinančiai atrodo „išartos“ šalikelės. Specialistai sako, kad, žinoma, gali pasitaikyti ir klaidų, ir netikslumų. Tačiau gavus žinią apie „sugadintą“ kelią, kol kas paaiškėja, kad jo tvarkymo procesas tik ką prasidėjo: nuo kelkraščio nustumta velėna. „Todėl gyventojus įspėjame apie laikinus nepatogumus ir prašome turėti kantrybės“, – ragino V. Rancevas.
Darbų spartai ir prioritetams daug įtakos turi ir skirtų lėšų kiekis. Kaip rašyta straipsnio pradžioje, jų šiemet skirta vos ne tris kartus mažiau, nei pernai. Taigi akivaizdu, kad rajono savivaldybei reikia rinktis, kuriuos žvyrkelius tvakyti pirmiausia. Prioritetas teikiamas tiems, kurie jungia didesnes gyvenvietes, kuriais važinėja mokykliniai autobusai. Sutvarkius svarbiausius, dėmesys bus skiriamas ir kitiems žvyrkeliams.
Užs. 1320