Po ilgų ginčų Švedija pagaliau taps NATO nare (0)

Po du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir dvejus metus trukusių diplomatinių pastangų Švedija ketvirtadienį taps 32-ąja NATO nare.

Tai didelis žingsnis šaliai, kuri kadaise stengėsi neužsitraukti Rusijos pykčio.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) lankosi Vašingtone, kur valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) iškilmingai priims ratifikavimo dokumentus po įtemptos kovos, kad būtų gautas visų NATO narių sutikimas.

Vėliau tą pačią dieną U. Kristerssonas greičiausiai liks pasiklausyti prezidento Joe Bideno (Džo Baideno), kuris stengiasi įtikinti konkuruojančią Respublikonų partiją pritarti naujai pagalbai Ukrainai, metinio pranešimo.

Pirmadienį Šiaurės Atlanto aljanso būstinėje Briuselyje bus iškelta Švedijos mėlynai geltona vėliava.

Rusija pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių dėl Švedijos įstojimo į NATO, ypač jei Šiaurės šalyje bus dislokuoti Aljanso kariai ir technika.

Švedija ir Suomija, nors abi yra kariniu požiūriu susijusios su Jungtinėmis Valstijomis ir priklauso Europos Sąjungai, istoriškai vengė oficialiai įstoti į NATO, kuri Šaltojo karo metais buvo įkurta siekiant susivienyti prieš Sovietų Sąjungą.

Karinio neutralumo pabaiga

XIX amžiaus pradžioje pasibaigus Napoleono karams, Švedija nebuvo įsitraukusi į karinį konfliktą, įskaitant Antrąjį pasaulinį karą.

Tačiau 2022 metų vasario 24 dieną pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą paskatino Švediją atsisakyti du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir kartu su kaimynine Suomija pateikti paraiškas įstoti į NATO, kuris vienos narės užpuolimą laiko visų narių užpuolimu.

Suomija į NATO įstojo 2023 metų balandį, tačiau Švedijos paraišką stabdė Turkija, apkaltinusi Šiaurės Europos šalį suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, kurie, Ankaros nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą ir kurdų separatistais.

Vėliau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pareikalavo imtis griežtesnių veiksmų po to, kai protestuotojai, naudodamiesi Švedijos įstatymais dėl žodžio laisvės, išniekino šventąją islamo knygą Koraną.

JAV po to, kai Ankara galų gale ratifikavo Švedijos paraišką, pritarė naikintuvų F-16 perdavimui Turkijai, susidūrusiai su sankcijomis dėl rusiškų raketų pirkimo.

J. Bideno administracija po ilgai trukusių derybų sausį patvirtino 23 mlrd. dolerių (21,17 mlrd. eurų) vertės sandorį dėl naikintuvų F-16 pardavimo Turkijai.

Tuo pat metu JAV pranešė apie atskirą 8,6 mlrd. dolerių (7,9 mlrd. eurų) vertės naikintuvų F-35 pardavimą Graikijai – NATO narei, kurios santykius su Turkija daugelį metų kartina įtampa. 

Net ir gavusi Turkijos pritarimą Švedija susidūrė su dar viena kliūtimi, nes paraiškai dar turėjo pritarti Vengrija, kurios nacionalistiškai nusiteikęs ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, dažnai pažeria griežtos kritikos Vakarų sąjungininkams.

Vasario 26 dieną Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos narystę. Tačiau tuomet Vengrija dar negalėjo oficialiai pasirašyti stojimo dokumento, šalies prezidentei paskelbus apie savo atsistatydinimą po to, kai šalyje kilo pasipiktinimas dėl sprendimo suteikti malonę vyrui, susijusiam su vaikų seksualinio išnaudojimo byla. 

Neseniai Švedijos transliuotojo SR užsakymu atliktoje apklausoje teigiama, kad dauguma švedų mano, jog šalis per daug paaukojo, kad įstotų į NATO, nors daugiau nei trys ketvirtadaliai respondentų mano, kad Švedijos narystė sustiprins jos saugumą.