Rokiškio rajono tarybos narių kaita: „iškrito“ bene daugiausiai šalyje (0)

Iki savivaldos (savivaldybių tarybų ir merų) rinkimų liko metai (iki rinkiminių kampanijų – per pus mažiau) – jau 2027 m. pirmoje pusėje Lietuvos piliečiai vėl bus kviečiami prie balsadėžių išreikšti savo valią ir išrinkti arčiausiai jų esančios valdžios atstovus. Bet kol kas, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sudomina kiek kitokia informacija: besibaigiančios 2023-2027 m. kadencijos savivaldybių tarybų narių kaitos analize. Lyderių trejetuke – Rokiškio rajono savivaldybė.  

Antri Lietuvoje

2023 m. kovą Lietuvoje įvykusių savivaldybių tarybų narių (ir merų) rinkimuose dalyvavo per 14 tūkst. asmenų, išrinkta buvo 1 tūkst. 498 tarybų nariai. Atlikusi savivaldybių tarybų narių kaitos analizę, VRK suskaičiavo tuos politikus, kurie ištarė tarybos nario priesaiką ir buvo pradėję eiti pareigas, tačiau ketverių metų kadencijos dėl vienokių ar kitokių priežasčių neužbaigė.

Iki 2025 m. pabaigos, per nepilnus trejus metus, įvairiose šalies savivaldybėse iš viso pasikeitė 196 tarybų nariai. Nuo 2023 m. balandžio daugiausia pasikeitimų įvyko Jonavos rajone – pakito 9 asmenys, o tai yra daugiau kaip trečdalis rinkimų metu išrinktų tarybos narių. Antroje vietoje rikiuojasi Rokiškis, kuriame nuo rinkimų pokyčiai įvyko 8 kartus.

Pirmieji iš tarybos pasitraukė – atsisakė tarybos nario mandato: Valerijus Rancevas, Antanas Taparauskas ir Audronė Kaupienė. Tačiau tai rinkėjų deleguoti politikai padarė tik dėl to, kad užėmė kitas pareigas rajono savivaldybėje – V. Rancevas buvo paskirtas savivaldybės administracijos direktoriumi, o A. Taparauskas ir A. Kaupienė tapo rajono vicemerais.

Įprasta ir nežalinga

VRK Patarėjos/atstovės spaudai Indrės Ramanavičienės teigimu, net ir 4 dienas rajono tarybos narių sąraše buvę minėti politikai jau skaičiuojami kaip pokytis: „Tokios situacijos, kai davę tarybos nario priesaiką politikai atsisako mandato dėl užimamų tarybos nario pareigų ir jų darbo nesuderinimo yra įprasta: maždaug mėnuo po rinkimų dėl šios priežasties visose šalies savivaldybėse būna didžiulė kaita“.

Toliau sekant Rokiškio rajono tarybos narių kaitą, galima įvardinti tris skirtingas to priežastis: pirmasis iš tarybos pasitraukė Tadas Barauskas, Sėlos rytinėje apygardoje išrinktas į LR Seimą. Jį rajono taryboje pakeitė Irma Rutkauskienė. Į amžinybę iškeliavus Irmantui Tarvydžiui, svarstant rajonui svarbius klausimus jį pakeitė Laimutė Sadauskienė. Iš tarybos savo noru pasitraukus Algiui Čepuliui, į jo vietą sėdo Diana Kietienė, o tarybos nario mandato atsisakiusią Dianą Patapovą pakeitė bendrapartietė Rasa Bimbienė. Paskutinioji prie Rokiškio rajono tarybos prisijungė Laura Kubiliūtė, kai tarybos nario mandato nesuėjus terminui atsisakė Egidijus Vilimas.

Vyriausias politikas – 90-metis

Vertinant daugiausiai pokyčių patyrusių šalies savivaldybių sąrašą, po Rokiškio rikiuojasi: Kretingos (7), Marijampolės (7) ir Pagėgių (5) savivaldybės.

Remiantis VRK duomenimis, Lietuvoje yra tik 5 savivaldybės, kuriose nuo 2023 m. balandžio nepasikeitė nė vienas savivaldybės tarybos narys: Druskininkų, Rietavo, Kauno rajono, Molėtų rajono ir Plungės rajono savivaldybėse.

Įdomūs ir VRK turimi amžiaus rodikliai: analizė atskleidė, jog bendras savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis 2025 m. gruodžio 31 d. duomenimis, yra 54 metai ir mėnuo. Jauniausias šiuo metu tarybos nario pareigas einantis narys yra sulaukęs 22 metų ir 3 mėnesių amžiaus (Prienų rajono savivaldybė), vyriausias – 90 metų ir 4 mėnesių (Kauno miesto savivaldybė).

Pastarasis rodiklis iškėlė klausimą, ar tokio garbaus amžiaus žmogus yra pajėgus atlikti savo funkciją taryboje? I. Ramanavičienės teigimu, tarybos nario amžius iki kada jis gali eiti šias pareigas nėra ribojamas, tad viskas priklauso nuo kiekvieno asmens individualiai.

„Jei rinkėjai išrenka, reiškia, juo tiki ir pasitiki. Kalbant konkrečiai apie šią asmenybę, ji yra puikiai žinoma visuomenėje ir tikrai nekyla net menkiausių abejonių tarybos nario kompetencija“, – užtikrino specialistė.  

Apie ateitį

VRK įvertino ne tik kaitą ir amžių, bet ir tarybos narių vyrų-moterų santykį: 60-yje Lietuvos savivaldybių (įskaičiuojant ir merus) vyrų dirba du kartus daugiau nei moterų. Iš viso 511 savivaldybių tarybų narių ir merų mandatų priklauso moterims (32,93 proc.), o 1 041mandatai – vyrams (67,07 proc.). Mažiausias moterų skaičius – Rietavo savivaldybės taryboje: tik 2 iš 18 narių.

„Rokiškio Sirena“ I. Ramanavičienės paprašė pasidalinti žiniomis apie artėjančius rinkimus. Visgi specialistės kol kas pateikė preliminarią informaciją: „Tiksli 2027-aisiais vyksiančių savivaldos ir merų rinkimų data paaiškėti turėtų rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Tikėtina, kad rinktis prie balsadėžių tautiečiai bus pakviesti kažkurį sekmadienį nuo vasario 14 d. iki kovo 14 d. laikotarpyje. Šį rudenį bus sudaromi kandidatų sąrašai, o prieš pat Kalėdas turėtų prasidėti ir pareiškimų VRK teikimas. Lygiai po metų, sausio mėn., vykdysime kandidatų tikrinimą ir tada jau teliks laukti nustatyto rinkimų sekmadienio. Be abejo, aktyvios rinkiminės politikų kampanijos prasidės likus pusmečiui iki rinkimų datos. Nors kai kas mažus žingsnius gal atlieka jau ir šiandien“.  

Dar du kartus galės

Anot pašnekovės, praėjusiuose rinkimuose visoje šalyje dalyvavo maždaug 14 tūkst. kandidatų, panašaus skaičiaus VRK tikisi ir kitąmet.  

O kalbant apie merų rinkimus, rokiškėnams klausimų kelia Vietos savivaldos įstatymas, kuriuo nuo 2023 m. apribotas merų kadencijų skaičius (asmuo, tris kadencijas iš eilės ėjęs mero pareigas, nebegalės būti renkamas meru ketvirtajai kadencijai iš eilės) – kiek kartų į mero postą dar galės kandidatuoti dabartinis Rokiškio rajono vadovas Ramūnas Godeliauskas: vieną ar du?

Diskusijos grindžiamos tuo, kad kai buvo priimtas minėtas įstatymas, rajono vadovas jau buvo baigęs vieną merystės laikotarpį ir 2023-aisiais išrinktas antrą kartą. I. Ramanavičienė patikslino, kad rinkimų kodeksas, apibrėžiantis savivaldybės mero kadencijų skaičių, įsigaliojo 2022 m. rugsėjį, tad šiuo atveju R. Godeliauskas baigia tik pirmąją – atgaline data įstatymas netaikomas. Tai reiškia, kad jei norės, dabartinis rajono vadovas turės dar dvi galimybes išlaikyti postą.