Sulaužius pažadą dėl algų, kitąmet tūkstančiai darbuotojų gaus mažiau (3)

Nepraėjus nė metams po pastarosios mokesčių reformos, valdantieji, regis, visiškai pamiršo gyventojams duotus pažadus. Dėl pasikeitusių planų dirbančiųjų algos į rankas didės kur kas mažiau nei žadėjo premjeras ir finansų ministras.

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – tai mėnesinė arba metinė pajamų suma, nuo kurios neskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM).

Šiuo metu NPD yra 300 eurų per mėnesį. Jei žmogus uždirba minimalią mėnesinę algą, t. y. 555 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, tai pritaikius dabartinį NPD, į rankas jam išmokama apie 396 eurai.

Praėjusiais metais pristatant mokesčių reformą buvo žadėta, kad NPD nuo 2020 m. didės 100 eurų iki 400, o dar po metų – iki 500 eurų.

Jei toks pažadas būtų įgyvendintas, tą pačią sumą (555 eurų) uždirbusiam žmogui nuo kitų metų alga į rankas būtų didėjusi maždaug iki 416 eurų. Taigi, žmogaus pajamos didėtų apie 20 eurų per mėnesį arba 240 eurų per metus.

Tačiau panašu, kad šie pažadai bus neįgyvendinti. Ne taip sparčiai didinti NPD praėjusią savaitę pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda.

Galiausia ir premjeras Saulius Skvernelis viešai prasitarė apie Vyriausybės „principinį susitarimą“ NPD didinti tik 50 proc., t.y., tiek, kiek žadėta anksčiau. Sprendžiant iš tokio pasakymo, NPD kitąmet didėtų tik iki 350 eurų. Dėl to uždirbantys minimumą į rankas gautų dvigubai mažiau – t. y. tik 10, o ne 20 eurų, kaip buvo žadėta.

Proporcingai mažiau į rankas gaus visi darbuotojai, kuriems gali būti taikomas NPD. Tai yra visi, kurie uždirba iki dviejų vidutinių darbo užmokesčių per mėnesį.

„Sodros“ duomenimis, iki 2 tūkst. eurų per mėnesį uždirba daugiau kaip 164 tūkst. gyventojų. Vadinasi, visi jie dėl lėčiau augsiančio NPD į rankas gaus mažiau pinigų nei žadėjo valdantieji.

Tiesa, būsimiems mokesčių pakeitimams dar turi oficialiai pritarti Vyriausybė ir Seimas. Tai turėtų būti padaryta iki šių metų pabaigos.

NPD siūlo prilyginti minimaliai algai

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė neigiamai vertino prezidento ir premjero pasisakymus apie tai, kad NPD būtų keliamas ne iki 400 eurų, kaip žadėta iki mokesčių reformos, o tik iki 350 eurų.

„Mūsų pozicija nesikeičia. Visada pasisakėme už tai, kad NPD būtų nuosekliai didinamas ir galiausiai būtų sulygintas su minimalia mėnesine alga. Dabar pasirodę pranešimai, kad NPD bus didinamas mažiau yra visiškai nenaudingas mažiausiai uždirbantiems žmonėms“, – aiškino pirmininkė.

Jos teigimu, atsisakymas mažiau didinti NPD neprisidės prie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo.

„Manome, prezidento pasiūlymo akcentai sudėlioti netinkamai. Vietoje nuosaikesnio NPD didinimo, reikėtų įvesti normalius progresinius pajamų mokesčius, taip pat didinti kapitalo apmokestinimą“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Uždirbantiems mažiausiai – nenaudinga

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat neigiamai vertino planus NPD didinti ne tiek, kiek planuota anksčiau.

„Vis tiktai mažiau nei vidutinį darbo užmokestį uždirbančių asmenų grynosios pajamos po mokesčių yra skurdžios. Ypač tų, kurie uždirba minimumą ir kiek daugiau nei minimumas. Jeigu žiūrėsime į intervalą asmenų, kurie per mėnesį gauna iki 500 eurų po mokesčių, tokių yra ketvirtadalis visų dirbančiųjų.

Akivaizdu, kad jų finansinė padėtis yra arti skurdo ribos. Ir tai yra dirbantys žmonės, dirbantys visą dieną, legaliai sumokantys visus mokesčius. Tai yra asmenys, kurių finansinę padėtį reikėtų kilstelėti iki viduriniosios klasės.“

Anot ekonomisto, yra du instrumentai tai padaryti. Viena vertus, galima būtų didinti minimalią mėnesinę algą. Tačiau Trišalėje taryboje nuspręsta, kad šis dydis bus didinamas priklausomai nuo to, kaip didėja vidutinis darbo užmokestis šalyje. Kita instrumentas, kuris leistų uždirbančius mažiausiai kilstelėti link viduriniosios klasės, tai būtų tas pats NPD didinimas.

„Daugelio turtingesnių, pažangesnių valstybių praktika rodo, kad ta kartelė turėtų būti daug aukščiau ir tai yra vienas iš geresnių instrumentų, padedančių ir mažinti šešėlinę ekonomiką, didinti užimtumą, ir padėti tiems užimtiesiems, kurių pajamos yra mažiausios“, – svarstė pašnekovas.

Jo teigimu, viena iš alternatyvų, kaip surinkti daugiau lėšų į biudžetą, buvo įvardyta Prezidentūros. Tai yra mokestinių lengvatų mažinimas.

„Yra kita alternatyva, apie kurią mes kalbėsime ne vieną kartą, – tai automobilių taršos mokestis. Šios lėšos irgi galėtų būti panaudotos socialiai remtinų asmenų gyvenimo kokybei gerinti. Šiuo šūviu būtų galima nušauti daug zuikių: mažinti taršą, įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir surinkti lėšų, su kuriomis būtų galima padėti neįgaliems asmenims, šeimomis, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, padidinti kitas socialines išmokas“, – komentavo N. Mačiulis.

Įspėja dėl nepamatuotų įsipareigojimų

Lietuvos laisvosios rinkos vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė sakė taip pat neigiamai vertinanti planus NPD didinti ne tiek, kiek buvo žadėta.

„Vis tik šios Vyriausybės pirminis tikslas darbo pradžioje buvo darbo apmokestinimą Lietuvoje padaryti mažiausią Baltijos šalyse ir taip pakelti mūsų darbo jėgos konkurencingumą. Natūralu, kad kalbant apie NPD dydį, šitas didinimas labiausiai turėjo daryti įtaką mažiausiai uždirbantiems darbuotojams.

Kuo didėjimas didesnis, tuo natūralu, kad didesnė paskata savo rankomis užsidirbti pajamas. Norint atsisakyti tokio gana ambicingo NPD didėjimo, akivaizdu, kad šiek tiek nuklystama iš pirminio iš Prezidentūros sklindančio tikslo mažinti atskirtį. Vis dėlto tai labiausiai paveiks tuos, kurie uždirba mažiausiai“, – svarstė pašnekovė.

Ji taip pat pabrėžė, kad ekonomikos pakilimo laikotarpiu valdžiai nederėtų prisiimti tokių įsipareigojimų, kurių nebūtų galima įgyvendinti nuosmukio metu. Tai patyrėme 2007–2008 m., kai įsipareigojimai buvo išpūsti ir žmonėms teko aiškintis, kodėl jie neįgyvendinami.

„Kalbant apie biudžeto pajamų potencialą, visada galima atidžiau panagrinėti Valstybės kontrolės ataskaitas ir imtis veiklos efektyvinimo iš esamų resursų. Valstybės kontrolė yra įvardijusi ne vieną sritį, kurioje būtų galima nemenką dalį sutaupyti ir atitinkamai naudingiau paskirsčius išteklius, tų lėšų pritraukti“, – komentavo ekspertė.

Ji pripažino, kad toks kelias sudėtingas, nes susijęs su dalies specialistų atleidimu. Vis dėlto dabar, kai Lietuva tampa patrauklesne investicijoms, derėtų ieškoti būtent tokių šaltinių nei keisti verslo aplinką, palankią tam, kad ateityje biudžeto pajamų grąža būtų didesnė ateityje.

Martynas Žilionis. Šaltinis tv3.lt