Vasario 26 d. Vytauto apygardos Šarūno rinktinės Antano Bliekos partizanų būrio žūties Zablačiaus dvare 75-osios pagerbimo metinės (1)

Publikuota: 2022-02-18 Kategorija: Renginių anonsai
Vasario 26 d. Vytauto apygardos Šarūno rinktinės Antano Bliekos partizanų būrio žūties Zablačiaus dvare 75-osios pagerbimo metinės
Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose nuotr. / Vasario 26 d. Vytauto apygardos Šarūno rinktinės Antano Bliekos partizanų būrio žūties Zablačiaus dvare 75-osios pagerbimo metinės

Vasario 26 d. (šeštadienį) Laisvės kovų istorijos muziejus Obeliuose kviečia į Vytauto apygardos, Šarūno rinktinės Antano Bliekos partizanų būrio žūties Zablačiaus dvare 75-ąsias pagerbimo metines.
 
Pokario metais Zablačiaus dvare gyveno partizanų rėmėjai Emilija ir Konstantinas Zaborskai. Pas juos 1946 m., per Kalėdas, partizanai įsirengė slėptuvę.
 
Lietuvos ypatingajame archyve yra tuometinio sovietinio saugumo operatyvinė byla „Lesnye“ („Miškiniai“), skirta Antano Bliekos partizanų būriui surasti ir sunaikinti. Iš jos aišku, kad Zaborskų gyvenamoji vieta buvo stebima.
 
Vadas A. Blieka jau buvo žuvęs, tad dėtos didžiulės pastangos pašalinti likusius jo būrio partizanus, kuriems vadovavo Liudas Mikšys. Į jų galimą buvimo vietą pasiųstas kvalifikuotas agentas „Gondaras“ (Alfonas Lūža), praeityje buvęs partizanų vadas. Per trumpą laiką įgijęs partizanų ryšininkų pasitikėjimą, jis pranešė saugumui, kad L. Mikšio būrys slapstosi Zablačiaus dvare, Zaborsko namuose.
 
Pagal šį pranešimą, 1947 m. vasario 25 d. rytą buvo pasiųstas 22-asis Panemunės garnizono operatyvinis-karinis būrys. Tuo metu dvare slėpėsi keturi Vytauto apygardos Šarūno rinktinės partizanai: Vladislovas Zemlickas (gim. 1919 m.), Petras Lauška (gim. 1920 m.) bei grupių vadai – Liudvikas Mikšys (gim. 1926 m.) ir Vilgelmas Milaknis (gim. 1916 m.).
 
Dengdamiesi kulkosvaidžio ugnimi, jie mėgino prasiveržti iš name, po grindimis, buvusios slėptuvės, tačiau visus keturis nukovė namą apsupę sovietiniai kareiviai.
 
Pasak E. ir V. Zaborskų anūkės Vilijos Zaborskės, žuvusius partizanus kareiviai suvertė į vežimą, o močiutę, pririšę prie vežimo, nuvarė į Panemunio „stribyną“. Senelį suėmė grįžtantį namo ir vežantį vaistus bei maistą partizanams.
 
1947 metų vasario 25 d. nužudyti partizanai buvo nuvežti į Panemunio miestelį prie „strybino” ir pamesti, o paskui išvežti prie Skaistės ežero ir sugrūsti po ledu, o atėjus pavasariui kūnai „išplaukė” ir vietiniai gyventojai slaptai palaidojo-užkasė. (pasak liudininkų, kurie žino ir parodė maždaug tas vietas).
 
 
 
Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video