Antaninės Juodupėje: apie „pajaunintą“ miestelį ir kryptingai formuojamą šventės veidą (video) (0)

Savaitgalį Juodupė šventė savąją šventę – Šv. Antano Paduviečio atlaidus. Ji pirmoji pradėjo kasmetiniį didesnių rajono miestelių švenčių ciklą. Ir pradėjo labai sėkmingai. Akivaizdu, kad prieš metus turėtas Mažosios kultūros sostinės titulas davė didžiulį postūmį miestelio bendruomenei.

Sėkmingai perkelta šventė
Ne juodupėnai tikriausiai jau nelabai ir pamena, kad dar vos prieš gerus penkerius metus pagrindinė Juodupės šventė buvo ne Šv. Antano Paduviečio atlaidai, bet Vasaros palydėtuvės paskutinį rugpjūčio savaitgalį. Tai buvo ganėtinai tradicinė miestelio šventė: mugė dieną, o vakare – koncertas.
Prieš porą metų Juodupės žmonės ryžosi savo šventę perkelti. Ir neapsiriko. Į birželį šventę kelti planuota ir dėl didžiulę įtaką miestelio raidai turėjusios tekstilės: nuo pirmojo fabriko iki Juodupės gyvenimą ilgus dešimtmečius formavusio „Nemuno“ bei jo bazėje veikusių kitų įmonių. O tekstilininko diena švenčiama birželį. Kur kas svarbiau, kad į šventę įsitraukia ir parapija, kuri tiek tikinčiųjų, tiek aktyvaus dvasininko Aivaro Kecoriaus dėka vis labiau matoma Juodupės gyvenime. Dar didesnę svarbą ši bendrystė įgijo pernai, kai esant griežtesniems karantino ribojimams, Juodupės bažnyčia tapo bene vienintele visuomenei plačiau prieinama dvasine-kultūrine erdve. Taigi, tradiciniai Šv. Antano Paduviečio atlaidai – puikus sprendimas Juodupės šventei.

Kryptingai formuojamas šventės veidas
Juodupės buvimas Mažąja kultūros sostine, nors gerokai apribotas karantino, visgi davė didelį postūmį šio krašto bendruomenei. Todėl ir šventė įgijo savitą veidą. Greta tradicinių mugių, kultūros renginių jau pernai buvo pristatytos kelios naujos idėjos, kurios šiemet įgijo dar didesnį mastą. Juodupės vardas visuomet buvo siejamas su sportu. Žinoma, garsiausias ir giliausias tradicijas čia turi ledo ritulys. Visgi juo vasarą nepasidžiaugsi... Jau pernai Juodupėje vyko ralis. O šiemet, lyginant su pernai, automobilių sporto renginiai gerokai išsiplėtė. Ir jie tapo tuo, kas į miestelį pritraukė ne tik žiūrovus, bet ir automobilių sportą nušviečiančią žiniasklaidą.
Ralis, iš pirmo žvilgsnio, juodupėnams lyg ir turėjo kelti nepatogumų: miestelio centre vykusių slalomo varžybų metu iki centro automobiliu privažiuoti buvo neįmanoma, o pėsčiomis ateiti – gana sudėtinga. Tačiau vietoj paniurusių ir bambančių veidų – šypsenos ir džiaugsmas. Juodupėnai, pasistatę kėdutes tiesiog prie namų vartelių, stebėjo lekiančius automobilius, sportininkų meistriškumą. Ne vienas, neslėpdamas pasididžiavimo, sakė, kad jau pernai buvo šaunus ralis, o šiemetinis – dar didesnis ir įdomesnis. Miestelio žmonės fotografavo pagrindinėje gatvėje net trimis eilėmis išrikiuotus lenktynininkų automobilius. Ir džiaugėsi, kad pramoga smagi ir įdomi visiems. Akivaizdu, kad ralį pasirinkę penktadienio ir šeštadienio renginių centru, juodupėnai neapsiriko.

Kas „pajaunino“ miestelį?
Juodupė iki pernai metų buvo laikoma bene jauniausiu rajono miesteliu. Nenuostabu, kad ji vos prieš keletą metų atšventė šimtmečio jubiliejų. Tačiau Juodupės – Mažosios kultūros sostinės atidarymo renginyje paaiškėjo, kad miestelio vardas paminėtas gerokai anksčiau, prieš 331-erius metus. „Negaliu žiūrėt“, – žvegdama į šventinę sceną puošiantį užrašą „Juodupei – 114“ pusiau juokais, pusiau rimtai sakė šio krašto istorijos saugotoja Onuškio bendruomenės vadovė, muziejininkė Elena Blažienė. Ji ne tik priminė, kad Krikšto metrikuose Juodupės vardas paminėtas prieš 331 m., bet ir pasidalino kitais atradimais: kad jau panašiai tuo pat metu aktyviai vystėsi ir kitos šio krašto gyvenvietės. Štai archyvuose ji rado, kad prieš maždaug tris šimtus metų Maineivose jau stovėjo karčiama.
Rajono meras Ramūnas Godeliauskas juokavo, kad Juodupė – moteriškas vardas, taigi damai galima ir šiek tiek „pasijauninti“.

Kultūriniai renginiai nenuvylė
Nors garsiausias (ir tiesiogine, ir perkeltine prasme) šventės šeštadienio renginys buvo, žinoma, ralis, kultūros mėgėjai irgi nesijuto nuskriausti. Mat jų laukė ir įdomūs pristatymai, ir jaukus koncertas Kultūros namuose. Žvelgdami į tuščią sceną (o patalpose renginių žiūrovų skaičius vis dar ribojamas) juodupėnai atsiduso, kad jaunųjų svečių iš Naisių koncertą reikėjo rengti lauke. „Aš tam pritarčiau. Tačiau atlikėjai pageidavo koncertuoti salėje“, – sakė Juodupės seniūnas Valdas Adomonis.
O lauke, nors virš galvos ir tvenkėsi debesys, pramogų taip pat netrūko. Vyresnieji arba grožėjosi raliu, arba suko ratus po amatininkų mugę. Mugė buvo įvairi: ir latviški skanėstai (sūriai, „Karvutės“), ir lietuviški pyragai, šakočiai. Ir smagios edukacijos: kas mugėje užtruko ilgėliau, galėjo pasižiūrėti, kaip jų akyse veliama pirties kepuraitė, veriamas tradicinis lietuviškas sodas. O vaikai dūko ant batutų.
Artėjant koncertui, artėjo ir lietaus debesys. Buvo nepamiršti ir šventės „kaltininkai“ – Antanai ir Antaninos. Nors ąžuolo vainikų varduvininkams vainikuoti pripinta daug, jais pasipuošti ant scenos užlipo vos pora juodupėnų.

Sekmadienis – atlaidų metas
Sekmadienį tikinčiuosius varpais į šv. Mišias kvietė nedidukė jauki Juodupės bažnyčia. Audringos miestelio istorijos, jo džiaugsmų ir nelaimių liudininkė, bendruomenės telkėja. Jos svarbą ir reikšmę šiam kraštui liudija ir tai, kad šv. Mišių nuotolines transliacijas žiūri ir užsienio šalyse gyvenantys Juodupės žmonės. Atlaidų šv. Mišias už Juodupės krašto žmones aukojo parapijos klebonas Aivaras Kecorius. Jo pamokslas – aktualiomis šiandienos gyvenimo temomis: apie vis spartėjantį gyvenimo tempą, apie būtinybę pasirinkti ir daugelio pačius svarbiausius dalykus. Atlaidų svarbus akcentas – litanija ir giesmė, skirta šv. Antanui Paduviečiui prie jo statulos. Bažnyčioje tikintieji netilpo: dalis jų meldės priebažnytyje. Smagus ženklas parapijai – gana gausus jaunuolių, besiruošiančių Sutvirtinimo sakramentui, būrelis.
O po šv. Mišių laukė kitas tradicinis Juodupės akcentas – rajono vokalinių ansamblių koncertas.