Kovo 11-oji – nuo ryto iki vakaro renginiuose (foto) (0)

Kovo 11-oji – ypatinga diena. Tai - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. 1990 metų kovo 11 d. pirmą kartą po Antrojo Pasaulinio Karo demokratiškai išrinktas Lietuvos parlamentas paskelbė 46-erių metų antrosios sovietinės okupacijos pabaigą. Šią dieną įvyko  Aukščiausiosios Tarybos posėdis, kuriame priimtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas. Iš 130 delegatų beveik visi jį palaikė, nors 6 susilaikė, tačiau nebuvo nei vieno balso prieš. Šią dieną Lietuva tapo nepriklausoma valstybė. Savo tautos laisvę šiuo metu suvokiame itin aiškiai, kadangi matome, kiek kainuoja kova už nepriklausomybę Ukrainos žmonėms, tad ne veltui beveik visuose šventiniuose renginiuose minėtas šios karo niokojamos valstybės vardas.

Rytas prasidėjo Šv. Mišiomis už Tėvynę

Į Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią šią ypatingą dieną rinkosi tiek nuolatiniai Mišių lankytojai, tiek tie, kuriems apsilankymas čia yra šventiškas įvykis. Pamokslas apėmė daugelį dalykų – laisvę, saugumą, pasitikėjimą Dievu, linkėta ramybės bei atjautos. Maldos žodžius išsakė ir Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas. Šv. Mišiose nepamiršta ne tik Lietuvos valstybė, mūsų gimtasis miestas, tačiau ir Ukraina, kuriai dabar labai reikalingas bet koks palaikymas. Tikintieji raginti palaikyti šios šalies žmones maldomis. Priminta, kad malda suteikia stiprybės.

Minėjime – Ukrainos ir Lietuvos himnai

Iškilmingiausia Kovo 11-osios dalis – Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas Sąjūdžio aikštėje, prie Rokiškio kultūros centro bei savivaldybės. Daugelis minėjimo dalyvių bei žiūrovų rankose laikė Lietuvos bei Ukrainos vėliavas. Įspūdingas minėjimo momentas bendra dalyvių daina ukrainietiškai. Susirinkusiems kalbėjo moksleivių atstovė Rugilė Balčiūnaitė, literatė Reda Kiselytė, meras Ramūnas Godeliauskas, koncertavo vaikų vokalinė grupė „Akoladė“. Kariai Kovo 11-ąją pažymėjo trimis darniomis šūvių salvėmis. Ir kaipgi tokią dieną be Lietuvos himno? „Tautiška giesmė“ sugiedota ypač iškilmingai ir be klaidų.

Koncerte „Pagaminta Lietuvoje“ – apie Lietuvą

Iš karto po himno giedojimo šventės dalyviai buvo pakviesti į nemokamą koncertą „Pagaminta Lietuvoje“. Šventinę programą pristatė operos solistas, bosas Liudas Mikalauskas, jam fortepijonu akomponavo Vytautas Lukočius. Kodėl taip keistai pavadintas koncertas? Ogi dėl to, kad jis – savotiška Lietuvos istorija. L. Mikalauskas koncertą pradėjo Ūdrio arija iš operos „Pilėnai“. Betarpišką ryšį su publika palaikęs bei nuolatos šmaikštavęs solistas priminė Lietuvos istorijos etapus bei kaip šiuose etapuose stengtasi išlaikyti Nepriklausomybę. Tarpukario laikotarpį atlikėjai atvaizdavo Antano Šabaniausko dainomis. Nepamiršta visų žinoma „Lietuvaitė“. Klausytojams skirtos ir dainos apie tremtį. Su humoru prisiminti „tarybiniai“ laikai. Kaip sako solistas L. Mikalauskas, tuo metu buvo nemažai kompozitorių, kurie parašė kūrinius vienam ir paskutiniam kartui, kuriuos atlikdavo filharmonijoje ir po to pamiršdavo. Tuo metu parašyti kūrinį apie Lietuvą buvęs iššūkis, tačiau tai be didesnių bėdų pavyko padaryti kompozitoriui Benjaminui Gorbulskiui. Mat ką bepasakytų ar padainuotų, vis tiek kiti galvodavo, jog juokauja... Prisimintos ir Vytauto Kernagio dainos (pvz., „Mūsų dienos – kaip šventė“). Salėje laisvų vietų beveik nebuvo ir daugelis žiūrovų noriai pritarė solistui – dainos žinomos, savos, keliančios šiltas emocijas.

Geriausiai susitikimą su operos solistu galėtų apibūdinti Rokiškio žmonėms skirtos dainos žodžiai (dainos žodžių autorius – Gytis Paškevičius):

Šita žemę man likimas dovanojo
Pilką dangų, sniego sodus ir pilis
Ji klevais raudonais rudenį liepsnoja
Ji atvėrus kiekvienam plačiai duris

Man jos grožio kiek yra, tiek ir pakanka
Jos kalba mane užbūrė amžinai
Ir tegu ją visos negandos aplenkia
Mano žemė man – vieninteliai namai

Vien tik ji yra prasmė tikroji
Nepakeis jos niekas niekada
Jai vienai tu viską paaukoji
Ji tavo pradžia ir tavo pabaiga

Jei tavęs nėra, į ką man atsiremti?
Kaip surasti ryto saulę languose?
Į kurią pasaulio pusę reikia žengti?
Kaip išsaugot tavo vardą,
Tavo vardą vaikuose?

Vien tik ji yra prasmė tikroji
Nepakeis jos niekas niekada
Jai vienai tu viską paaukoji
Ji tavo pradžia ir tavo pabaiga

Tavo skausmo niekada aš nepamiršiu,
Bet žinau, kaip greitai medžiai vėl žydės
Kada nors ir pats į medį aš pavirsiu
Mano žemė kai mane namo pakvies.

Vien tik ji yra prasmė tikroji
Nepakeis jos niekas niekada
Jai vienai tu viską paaukoji
Ji tavo pradžia ir tavo pabaiga...

 „Laisve kvepianti vėliava“ – meną gali kurti kiekvienas

Po koncerto dalis žmonių rinkosi į edukaciją „Laisve kvepianti vėliava“. Edukacija įvardinta kaip interaktyvi ir tarpdisciplininė. Nežinia, kas atbaidė galimus edukacijos dalyvius, tačiau jų susirinko negausiai. Šį užsiėmimą drąsiai galima vadinti netradicine pamoka. Renginio vedėja papasakojo Trispalvės atsiradimo istoriją – iš pradžių buvusi dviejų spalvų (žalios bei raudonos) vėliava papildyta trečiąja, geltona, spalva. Spalvos pasirinktos iš tautinių raštų. Trispalvė reiškia, kad visi žmonės lygūs prieš įstatymą. Edukacijos dalyviai kūrė savąsias trispalves. Visa tai vyko „Fluxus“ metodu. Judėjimas „Fluxus“ kovojo už meno nepriklausomybę ir teigė, kad meną gali kurti kiekvienas, nes menas esąs nuotykis. Judėjimo viena pagrindinių minčių – menas neturi būti priklausomas nuo komercijos. Bandyta savo jausmus bei požiūrį į tai, kas mums yra laisvė, pavaizduoti, sukuriant kiekvienam savo vėliavą. Trijų spalvų (geltona, žalia, raudona) lapai, flomasteriai, kvapų buteliukai, krūva renginių afišų buvo šio užsiėmimo priemonės. Kiekvienas turėjo pavaizduoti save – savo spalvą, kvapą, padaryti koliažą iš afišų, pasirenkant, kas jose galėtų atspindėti laisvę. Tai ir buvęs „Fluxus“ menas, kuriame kiekvienas yra kūrėjas, gražu tai žiūrovams ar ne.

Dailės mokyklos moksleivių darbai – jų laisvė kurti

Rokiškio jaunimo centro dailės mokyklos mokinių darbai buvo šio „Fluxus“ fonas. Vis tik darbai ganėtinai profesionalūs ir galbūt ne visai „Fluxus“, todėl nusprendėme keletą jų parodyti visiems. Laisvė kurti atsispindėjo skirtingo stiliaus kūriniuose.

Pabaigai – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos koncertinė programa „Jaunųjų choreografų vakaras“. Šios dalies nebesulaukėme, tačiau esame įsitikinę, kad buvo puiku.