Kraujo donorų apdovanojimai Rokiškyje (video+foto) (1)

Pusantros valandos – tiek maždaug savo eilės laukė rokiškėnai, kurie liepos 10-ąją į Nepriklausomybės aikštę atėjo duoti kraujo maždaug apie 16 val. O Nacionalinio kraujo centro darbuotojai Rokiškyje užsibuvo kur kas ilgiau nei planuota: nors akcijos pabaiga buvo suplanuota 19 val. tačiau dar 19.30 prie akcijos palapinės būriavosi donorai. Akivaizdu, kad rokiškėnai sumušė Jonavos rekordą: tame mieste akcijos metu kraujo duoti atėjo daugiau nei 120 donorų, o pas mus šis skaičius buvo viršytas dar likus maždaug valandai iki numatytos akcijos pabaigos. Kilni idėja dovanoti kraujo suvienijo visą rajoną: eilėje prie palapinės buvo galima sutikti ir miesto merą, ir mokytoją, ir karį, ir ūkininkę. Ir „Rokiškio Sirena“ įdėjo savo indėlį šturmuojant kraujo donorų rekordą – šio straipsnio autorė, simboliška, tapo 100-ąja šios dienos donore, o neatlygintinai kraujo ji davė jau tryliktą kartą. Net trims rokiškėnams iškilmingai buvo įteikti garbės donorų vardai (tokie duodami davus kraujo neatlygintinai 40 kartų), dar trims – nusipelniusio donoro titulai (už daugiau kaip 30 kartų duotą kraują) bei visas būrys rokiškėnų tapo donorystės žymūnais – jie davė kraujo 20 ir daugiau kartų.

Nusidriekė eilės

Jau nuo vidurdienio Nepriklausomybės aikštėje išdygusi scena ir spalvinga palapinė viliojo rokiškėnus. Donorystės akcija mūsų mieste buvo labai sėkminga. Nes jau nuo pat pirmųjų minučių ėmė formuotis eilė žmonių, norinčių skirti savo kraujo tiems, kuriems jis būtinas po sunkių ligų, operacijų ar pasauliui dovanojus naują gyvybę. Eilės vis augo. Maždaug apie 16 val. užpildę donoro anketas žmonės savo eilės duoti kraujo sulaukė tik apie 17.30 val. Ir nė vienas nesiskundė, nemurmėjo. Vieni, įsitaisę ant sėdmaišių, naršė mobiliuosiuose ar sprendė apdairiai pasiimtą kryžiažodžių knygelę, kiti šnekėjo su pažįstamais, vaišindamiesi vandeniu ir Nacionalinio kraujo centro darbuotojų pateiktais sausainiais.

O prie jų skalsu kalbos. Daugelis džiaugėsi, kad jau keletą metų donorystė neatlygintina. Todėl nebėra jokio akstino duoti kraują priklausomybėmis sergantiems žmonėms. O ateidami duoti kraujo, žmonės vis tiek gauna simbolinį atlygį: šratinuką, marškinėlius, termopuodelį ar bilietą į kiną, ir maišelį su skanėstais: sultimis, juoduoju šokoladu ir šokoladuku. Šįsyk ir mažiesiems buvo dovanų įdėta: miela spalvinimo knygelė, pasakojanti apie ugniagesius. Daugelis stovinčiųjų eilėje juokavo, kad jau surinko visą donorystės simbolika pažymėtų daiktų kolekciją.

Nacionalinio kraujo centro darbuotojai dirbo labai spėriai, neturėdami nė minutės atsikvėpti. Net besibaigiant sunkiai darbo dienai kiekvienas donoras sulaukdavo šypsenos, patarimo, nuoširdaus rūpesčio sveikata. O nuo 17 val. donorų  nuotaiką dar labiau pakėlė smagus koncertas. Dainininkė Vaiva Adomaitytė susirinkusiuosius linksmino ir lietuviškomis dainomis, ir užsienio šalių hitais. Vis nepamiršdama priminti nusifotografuoti su donorystės simboliu Lašeliu. O šis sulaukė didžiulio vaikų dėmesio. Ir ne vienas mažasis rokiškėnas namo parsinešė jo dovanotą balionėlį.

Duoda jėgų

Vienas didžiausių mitų apie donorystę – esą davus kraujo pasidaro silpna. 41-ąjį kartą kraujo davusi jūžintiškė Laima Žindulienė džiaugėsi, kad ir garbės donoro vardui jau reikiamą 40-ies donacijų „stažą“ surinko, ir su rajono meru Ramūnu Godeliausku akis į akį pabendravo. Juk vienija tai, kad abu – donorai. Tai ir bendros kalbos skalsu.

L. Žindulienė džiaugėsi, kad jos dovanotas kraujas tarnauja žmonių labui. „Malonu padėti sergantiesiems“, – sako ji. Garbės donoro vardui reikalingų 40-ies donacijų skaičių ji surinko per maksimaliai trumpą laiką – 10 metų (moterims kraujo duoti leidžiama ne daugiau, kaip 4 kartus per metus, o tarp davimų turi būti ne mažiau, kaip 60-ies dienų tarpas). Ir šios taisyklės šventai laikomasi. „Kartą kraujo centro specialistai atvyko tada, kai buvo praėję tik 59 dienos. Ir ką – neleido duoti kraujo, kas kad trūko tik vienos vienintelės dienos“, – pasakojo pašnekovė.

Ji neslepia, kad nė karto nėra gavusi atlygio už duotą kraują. Tačiau tam tikrą atlygį donorystė suteikia. „Davusi kraujo pajuntu jėgų antplūdį, geros nuotaikos užtaisą. Ir, žinoma, nepakartojamą jausmą, kad pasitarnavau kitiems žmonėms: atidaviau ne tik savo kraują, bet ir savo šilumą ir geriausius linkėjimus sveikti“, – sakė pašnekovė. Mamos pėdomis donorystę išbandė ir jos sūnus bei duktė.

O gal L. Žindulienė bus viena iš tų, kuriems iškilmingai scenoje bus įteiktas garbės donoro vardas? Deja, jo teks palaukti: kol bus patikrinti dokumentai, vasara jau pasuks rudeniop.

Garbės donoro vardas – trims rokiškėnams

Pačius garbingiausius apdovanojimus – garbės donoro vardus – liepos 10-ąją gavo Danutė Jazdauskienė, Laima Streikuvienė ir Gintautas Krasauskas. Nusipelniusiais donorais paskelbti trisdešimt kartų kraujo davę Gintaras Kaškevičius, Sigitas Verbiejus ir Mantas Malcius. Donoro žymūno vardai suteikti: Ritai Elmonienei, Virginijai Skeirienei, Gintarui Malcai, Nijolei Verbiejūtei, Egidijui Žaliauskui, Jolitai Skersienei, Antanui Skeiriui, Vilmai Žemaitienei, Ignui Giliui, Mildai Pučėtienei. Įdomu, kad dauguma apdovanotųjų ir tądien davė kraujo.