Legendinis berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ Rokiškio miesto gimtadienio šventėje! (3)

Legendinis berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ Rokiškio miesto 520-ojo  Gimtadienio dieną  XX Tarptautinio Vargonų festivalio koncerte.  Rugsėjo 22 diena, 16 valanda,  Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia.

Unikali galimybė rokiškėnams ir miesto svečiams išgirsti ir išvysti chorą „Ąžuoliukas“ Rokiškyje. Didelis iššūkis XX Tarptautinio vargonų festivalio organizatoriams sustyguoti paruošiamuosius koncerto darbus laukiant virš 70 atvykstančių atlikėjų.

 „Ąžuoliukas“, kurį 1959 metais įsteigė neeilinio talento muzikas ir pedagogas Hermanas Perelšteinas (1923–1998), nuo pat pirmųjų koncertų tapo išskirtiniu muzikiniu reiškiniu Lietuvoje. Choras yra koncertavęs su dešimtimis savo šalies ir užsienio orkestrų, „Ąžuoliukui“ yra dirigavę daugybė žymių dirigentų, o koncertinės programos kolektyvą į vieną sceną yra suvedę su iškiliausiais klasikinės, džiazo bei populiariosios muzikos vardais. Choro užsienio gastrolių maršrutai driekiasi nuo JAV iki Japonijos, o Europoje lengviau išvardinti šalis, kuriose „Ąžuoliukas“ nėra buvęs.

 „Ąžuoliukas“ niekuomet nėra buvęs „konkursiniu choru“, kuris specialiai rengiasi įvairiausioms chorų varžyboms ir reguliariai jose dalyvauja. Nepaisant to, „Ąžuoliuko“ berniukų choras yra laimėjęs Didįjį prizą chorų konkurse Nante (Prancūzija), o vyrų choras yra tapęs aukščiausio lygio tarptautinių konkursų Marktoberdorfe (Vokietija), Goricijoje (Italija) ir Tolosoje (Ispanija) laureatu.

Šiame kolektyve nuo jo įkūrimo dainavo maždaug trys tūkstančiai berniukų, jaunuolių ir vyrų. „Ąžuoliuką“ savo svarbiausia gyvenimo mokykla laiko dešimtys žymių Lietuvos chorvedžių, kompozitorių, dainininkų, diplomatų, medikų, teisininkų ir kitų profesijų atstovų.

 Šiandien daugelis jų yra toli už Lietuvos sienų žinomi dirigentai, solistai, instrumentininkai, kompozitoriai. „Ąžuoliukas“ jau daugybę metų yra vienas stipriausių muzikinių prekės ženklų Lietuvoje, o būti šio choro nariu nuo seno reiškia ir prestižą, ir pasididžiavimą, ir net tam tikrą elgesio bei etikos kodeksą.

 Choro repertuaras nepaprastai platus: nuo Renesanso ir baroko iki šiuolaikinės muzikos, nuo kantatų, simfonijų ir oratorijų iki motetų, aranžuotų liaudies dainų ir subtiliausių chorinių miniatiūrų a capella.

 „Ąžuoliuko“ meno vadovas Vytautas Miškinis (g. 1954) beveik nuo pirmųjų dienų dalyvavo rašant kolektyvo istoriją: jis 1961 metais buvo priimtas į vaikų chorą, po dešimtmečio pradėjo dirbti chormeisteriu, o 1979 metais, „Ąžuoliuko“ įkūrėjui Hermanui Perelšteinui išvykus į JAV, stojo prie choro vairo.

 Šiandien Vytautas Miškinis – viena ryškiausių Lietuvos chorinio judėjimo asmenybių. Jis ilgus metus buvo Lietuvos chorų sąjungos prezidentas, Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas ir moksleivių dainų švenčių meno vadovas. Vytautas Miškinis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius ir tarptautiniu mastu pripažintas autoritetas vaikų ir jaunimo muzikinio auklėjimo klausimais. Jis kasmet kviečiamas vesti meistriškumo kursus, diriguoti autorinius koncertus ir dirbti tarptautinėse chorų konkursų komisijose visame pasaulyje – nuo Singapūro iki Pietų Afrikos Respublikos.

 Vytautas Miškinis jau porą dešimtmečių yra populiariausias Lietuvos kompozitorius, rašantis muziką chorams. Jo opusus leidžia keliolika įvairių šalių leidyklų. Jis yra sukūręs daugiau kaip 350 motetų, 20 mišių, per 400 dainų, kelias kantatas, „Magnificat“, Pasijas pagal Šv.Joną, vaikišką operą, miuziklą, instrumentinių kūrinių.

 Kartu su choru atvyksta atlikėjai arfininkė Joana Daunytė ir perkusininkas Saulius Auglys.

Arfininkė Joana Daunytė – viena ryškiausių solinės, kamerinės bei orkestrinės muzikos atlikėja, daugelio tarptautinių konkursų laureatė. Jos tėtis – Rokiškyje gimęs Vaidotas Daunys - šviesaus  atminimo Lietuvos literatūros kritikas, žurnalistas, redaktorius, rašytojas eseistas, poetas.

 „Lietuvių arfos ambasadore“ vadinamos J. Daunytės preciziškai atliekama arfos muzika skambėjo Šveicarijos, Prancūzijos, Norvegijos, Airijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos, Nyderlandų, Ispanijos, Jungtinių Valstijų koncertų salėse. Platų atlikėjos muzikos akiratį liudija įvairių epochų arfos muziką apimantis repertuaras, gausios raiškos galimybių paieškos, dalyvavimas šiuolaikinės muzikos projektuose, buvimas unikalaus šeimyninio ansamblio Regnum Musicale nare.

Joana muzikinio išsilavinimo siekė pas pasaulyje pripažintus profesorius Ženevos aukštojoje muzikos mokykloje, Amsterdamo konservatorijoje, Norvegijos muzikos akademijoje, pastarojoje buvo pirmoji arfininkė akademijos istorijoje priimta į solisto diplomo studijų programą. Studijos muzikei leido suvokti brandaus grojimo principą – individualią muzikinių ir techninių problemų analizę bei įsisavinti prancūziškosios arfos meno tradicijas.

Arfininkės pasiekimus liudija suteiktos stipendijos bei įvertinimai: 2014-aisiais J. Daunytei suteikta Kultūros ministerijos vardinė stipendija bei menininko-kūrėjo statusas; tais pačiais metais SEM (Stichting Eigen Muziekinstrument) fondo stipendija (Nyderlandai); vienos žymiausių pasaulyje prancūzų profesorės Marie-Claire Jamet iniciatyva suteikta Villecroze muzikos akademijos stipendija stažuotei (Prancūzija, 2008); Paryžiaus konservatorijos profesorės Isabelle Moretti kvietimu suteikta stipendija stažuotei Villecroze muzikos akademijoje (Prancūzija, 2015); 2005–2008 m. buvo M. Rostropovičiaus fondo stipendijos gavėja; 2008, 2012 ir 2015 atlikėją už aukštus muzikinius pasiekimus ir Lietuvos vardo garsinimą užsienyje apdovanojo Lietuvos Respublikos prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, įteiktos Lietuvos Respublikos vyriausybės premijos.

J. Daunytė kaip solistė groja su Lietuvos kameriniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu (šiuo metu yra pastarojo orkestro artistė), Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Šv. Kristoforo kameriniu, Kauno miesto simfoniniu, VDU kameriniu, Šiaulių kameriniu orkestrais, ansambliu „Musica humana“, Valstybiniu Vilniaus bei Kauno styginių kvartetais, choru „Jauna muzika“. Ji koncertavo Amsterdamo „Concertgebouw“, Liuksemburgo, Oslo, Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Kauno filharmonijos, Vilniaus kongresų rūmų, Klaipėdos koncertų salėse.

Nuo 2015 m. moko arfos meno VDU muzikos akademijoje, o nuo 2016 m. arfos atlikimo meną dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o nuo 2017 m. tapo LMTA doktorante. Joanos studijų tyrinėjimo sritis apima profesionalaus lietuviško repertuaro arfai apžvalgą ir naujų kompozicijų bendradarbiaujant su lietuvių kompozitoriais arfai atsiradimą. Joana jau yra Vlado Švedo, Vytauto Barkausko, Jono Jurkūno, Loretos Narvilaitės bendradarbė ir jų kūrinių arfai premjerų atlikėja.  Didžiausia  Joanos aistra, neatsiejama nuo doktorantūros studijų – M. K. Čiurlionio fortepijoninių kūrinių aranžuotės arfai solo, kurių atlikėja ėmėsi dar studijų Amsterdame metu. “Jeigu Čiurlionio aplinkoje būtų arfa, jeigu jis būtų pažinojęs šį dievišką instrumentą, man regis, jis tikrai būtų skyręs ne vieną kompoziciją arfai” – Joana Daunytė.

Saulius Auglys, perkusininkas solistas, LMTA mušamųjų klasės lektorius, M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytojas, kompozitorius, aranžuotojas. Veda meistriškumo kursus, yra tarptautinių mušamųjų konkursų žiuri narys. Tarptautinių būgnų ir perkusijos festivalių meno vadovas, Pasaulinės perkusininkų asociacijos „PAS“ prezidentas Lietuvoje. Perkusinio ansamblio „Vilniaus mušamieji“ vadovas, VŠĮ „Metodistų meno centras“ direktorius. Didžiojo muzikų parado direktorius (2007m., 2008m., 2009m), Lietuvos muzikų sąjungos narys. Tarptautinių Jono Taločkos vardo jaunųjų atlikėjų konkurso mušamaisiais instrumentais iniciatorius ir vadovas. Mokėsi pas marimbininkę iš JAV Linda Maxey, stažavosi pas N. J. Zivkovic. Kaip marimbininkas solistas koncertavo Baltarusijoje, Belgijoje, Danijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Meksikoje, Suomijoje.

Nepraleiskime unikalios progos ir susitikime rugsėjo 22 dieną, 16 valandą Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje.