Pagerbiant Matildos Olkinaitės atminimą, paminėta 100 metų sukaktis (foto) (0)

Panemunėlyje gyvenusiai gabiai Lietuvos žydų poetei Matildai Olkinaitei (gimimo liudijime – Matlei) 2022 m. birželio 6 d. būtų sukakę 100 metų. Deja, jos gyvenimo gija nutrūko, sulaukus vis 19-os. 1941 m. liepos 10 d. Olkinų ir Jofės šeimų žydai, iš viso 9 asmenys, vietos baltaraiščių buvo sušaudyti miške ties Šeduikiškio kaimu, netoli Kavoliškio. Matildos gyvenimas paliko gilų pėdsaką panemunėliečių, rokiškėnų, visos Lietuvos ir netgi pasaulio žmonių širdyse. Tragiškai žuvusios žydaitės 100 metų jubiliejus paminėtas ne vienu renginiu.

„Nutildytos mūzos“ – apie jaunąją Panemunėlio poetę

Sukakties išvakarėse, birželio 5 dieną, Rokiškio krašto muziejuje po ilgos pertraukos parodytas asociacijos „Rokiškio teatras“ kūrybinės komandos (režisierė Neringa Danienė) pastatytas spektaklis „Nutildytos mūzos“. Šis spektaklis pirmą kartą parodytas 2016 metais, o dabar atkurtas po penkerių metų, pakeičiant dalį aktorių - Matildos vaidmenį atliko Ieva Lapelytė, tai pat naujokai spektaklyje - Ugnius Danys ir Brigita Jegorovaitė. Jie gavo Matildos medalionus ir yra oficialiai priimti į „Matildos klubą“. Vaidinimas parengtas pagal rastą M. Olkinaitės dienoraštį, eiles ir amžininkų prisiminimus, kuriuos užfiksavo istorikė Violeta Aleknienė bei Rokiškio muziejininkai. Emociškai jautrus, įtikinantis spektaklis nepaliko abejingų.

Matildos atminimą savo pasisakymais pagerbė Rokiškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Tadas Barauskas, Seimo nario Vidmanto Kanopos padėjėja Aldona Minkevičienė, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman perdavė linkėjimus nuo Lietuvos žydų bendruomenės.

Matildos dienoraštį galima pamatyti Rokiškio krašto muziejuje

Po spektaklio Rokiškio krašto muziejuje atidaryta M. Olkinaitės nuolatinė ekspozicija. Čia svarbiausios relikvijos - poetės dienoraštis bei eilėraščių sąsiuvinis, kuriuos a. a. prof. Irena Veisaitė perdavė saugoti Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui. Šių svarbių istorinių dokumentų atradimo istorija ypatinga. Studijuodama Matilda gyveno Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvėje. Po daugelio metų, 1987-aisiais, į tą pačią gatvę pas profesorę I. Veisaitę atėjo vyras, nešinas jaunos poetės lietuvių kalba parašytų eilėraščių sąsiuviniu, kuriame buvo 33 eilėraščiai. Pasirodo, šis sąsiuvinis ir Matildos dienoraštis buvo patikėti saugoti Panemunėlio kunigui Matelioniui. Žinodamas apie pavojų, šis kunigas Olkinų šeimą buvo priglaudęs, tačiau jie nusprendė nekelti grėsmės jų gelbėtojui ir pakliūti mirčiai į rankas. Profesorė 30 metų saugojo jai patikėtus raštus, tačiau vėliau nusprendė, kad Matildą turi pažinti visas pasaulis. Šiuo metu Matildos Olkinaitės vardas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra tapęs lietuviškuoju Anos Frank sinonimu. 

Iškalbinga dokumentika

Tą pačią dieną buvo pristatytas JAV sukurtas dokumentinis filmas „Finding Matilda“ („Atrandant Matildą“) su lietuviškais subtitrais. Filmą vaizdo konferencijos būdu iš JAV pristatė Aplinkos tyrimų ir švietimo centro profesorius, Urbanistikos atsparumo centro įkūrėjas ir direktorius profesorius Philip Reeder. Naudodami neinvazinę aparatūrą, amerikiečių mokslininkai 2018 metų vasarą ieškojo tikslios kapavietės vietos. Ji rasta šiek tiek toliau į mišką nuo anksčiau teatralų iniciatyva pastatyto paminklinio akmens, Sacharos durpyne. Jubiliejaus proga parodytas epizodas iš dar kuriamo lietuviško dokumentinio - meninio filmo „Dangaus stulpai - skambančios sinagogos“. Apie šio filmo kūrybinį procesą papasakojo kino režisierius, dokumentalistas Laurynas Valkiūnas. Filmo muzikinis takelis sukurtas pagal Matildos eilėraščius. Dalis parodyto filmo epizodo filmuota Pakruojo sinagogoje. Filmavosi spektaklyje Matildą įkūnijusi jaunoji aktorė Ieva Lapelytė.

Pagerbta žūties vieta

Iš Rokiškio krašto muziejaus automobilių kolona pajudėjo link Sacharos durpyno, kur pastatytas paminklinis akmuo, o netoliese, tikrojoje palaidojimo vietoje birželio 5 dieną buvo atidengta stela. Ją atidengė ir žydišką maldą perskaitė teisininkas, Amerikos žydas, organizacijos „Remembering Litvaks" vadovas Philip Shapiro. Šią maldą, išverstą į lietuvių kalbą, sukalbėjo ir visi susirinkusieji. Apie istorinius žūties momentus prie kapo kalbėjo istorikas, Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotojas Giedrius Kujelis. Kadangi žydai ant kapo gėlių nededa, tik akmenis, mirties vieta pagerbta, kiekvienam padedant po baltą akmenėlį.

Lelijos pamerktos prie atminimo stogastulpio

Rokiškio bibliotekininkų iniciatyva Panemunėlio geležinkelio stoties gyvenvietėje, netoli vietos, kur gyveno Olkinų šeima, pastatytas medinis stogastulpis. Jo autorius – liaudies meistras, medžio drožėjas Vidmantas Zakarka. Stogastulpio viršutinėje dalyje išraižyta Dovydo žvaigždė, žemiau – simboliai iš Matildos poezijos: jos pamėgta lelija ir atversta knyga su kulkomis suvarpytu ketureiliu. Paminint iškilmingą sukaktį, Panemunėlyje prie šio stogastulpio skambėjo Matildos eilės, kalbėjo Panemunėlio seniūnė Dalia Dubenčiukienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. Aušra Martišiūtė – Linartienė, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, JAV gyvenantis, tačiau Rokiškio krašte nebe pirmą kartą besilankantis organizacijos „Remembering Litvaks" vadovas Philip Shapiro. Prie stogastulpio padėtos Matildos mėgstamiausios gėlės – lelijos.

Iš daugybės žmonių neliko nė vieno

Šiuo metu karo Ukrainoje akivaizdoje tragiška žydų Olkinų ir Jofių istorija skamba dar jauriau. Istorija linkusi kartotis. 19 amžiaus pabaigoje Rokiškyje žydai sudarė apie 75 procentus gyventojų. Nuo neatmenamų laikų Lietuvos žydų pragyvenimo šaltinis buvo verslai. Taip ir Rokiškyje, kur žydams priklausė didžioji dalis miesto parduotuvių, įmonių, dirbtuvių. Žydai buvo ir savivaldybės tarybos nariai, tarp jų – žinomas advokatas, gydytojas, vaistininkas... Rokiškio krašto žydų gyvenimas buvo glaudžiai persipynęs su vietos lietuvių, vietiniai žydai nemažai prisidėjo ir prie Lietuvos Nepriklausomybės gynimo. Šiuo metu Rokiškyje nėra nė vieno žinomo žydų tautybės žmogaus...

Gimimo diena paminėta ir Matildos gimtajame Panemunėlyje

Matildos gimimo dieną, birželio 6-ąją, gimimo dienos paminėjimas persikėlė į poetės gimtinę – Panemunėlį. Čia daugiafunkciame centre dar kartą parodytas spektaklis „Nutildytos mūzos“, dokumentinis filmas „Atrandant Matildą“. Po to – iškilminga eisena iš Panemunėlio iki stogastulpio Matildai atminti, kur buvo skaitomos eilės. Vietoje, kur kažkada gyveno vaistininko Noacho ir Asnės šeima, dabar stovi mūrinis namas, niekuo neprimenantis buvusio žydų medinio gyvenamojo namo.