Spektaklis turintiems „bosus“ (1)
Publikuota: 2017-02-23
Kategorija:
Renginiai

Kovo 3 d. dieną festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ pasirodysiantis Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia rokiškėnus stebėti Giedrės Kriaučionytės spektaklį „Bestuburiadą“. Anot režisierės, spektaklis aktualus visiems, turintiems bet kokio pobūdžio „bosus“.
Pagal vokiečių dramaturgės Ingridos Lausund pjesę sukurtame spektaklyje pasakojamos penkių ambicingų darbuotojų istorijos. Jie laukia susitikimo su vadovu ir savo darbo įvertinimo. Jų laukimas – absurdiškas, komiškas ir, deja, net tragiškas. Jiems reikia artumo ir supratimo, tačiau tam nėra tinkamų sąlygų, o ir patys jų nesukuria iš paskutiniųjų stengdamiesi sugniuždyti kolegas. Jie pasiruošę viskam: pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, gali ištverti viską. Jie seniai nebepamena, ko laukia, kodėl laukia, ko tikisi sulaukti – jie priprato adaptuotis prie bet kokių sąlygų ir stengtis – kaip jie supranta – išgyventi.
Anot G. Kriaučionytės, „Bestuburiada“ – ne tik apie laukime paskendusius darbuotojus, tai kiekvienam žmogui artima situacija – ar jis studentas, ar mokinys: „Tai tekstas apie mus visus, turinčius „vadovą“: ar tai būtų bosas, ar dėstytojas, ar mokytojas, ar režisierius, ar teatro vadovas, ar kunigas, ar Dievas, ar tėvas, ar motina... Būtent „vadovai“ diktuoja, kokie mes turime būti. Iš esmės visuomenėje vienu metu kiekvienai asmenybei svarbų klausimą – „kas aš esu“ – pakeitė klausimas – „koks aš turiu būti, kad sulaukčiau sėkmės, tai yra – būčiau laimingas“. Mūsų sąmonę užvaldė daug psichologinių konstrukcijų, kurios mums atrodo nenuginčijama tiesa ir kurios sukurtos kapitalistinės visuomenės tam, kad grandiozinė rinkos turbina dirbtų ir suktųsi vis greičiau.“
Spektaklio „Bestuburiada“ kūrėjai užduoda aštrius ir jautrius klausimus, kurių taikinys – tiek jaunoji karta, tiek vyresni, „stažą“ turintys, o gal net ir link pensijos artėjantys... darbuotojai (ir laisvai samdomi autoriai). Kaip mes tampame tokie ambicingi, kad imame „lipti kitiems per galvas“ ir paaukojame viską vienam tikslui? Kodėl galiausiai imame bijoti laimės akimirkos? Ar iš tiesų tą akimirką, dėl kurios mes labai stengėmės ir dirbome, jaučiame laimę? Kodėl imame kaltinti save, kai esame žeminami? Kaip susirasti draugą, jei niekuo negali pasitikėti? Kas, jei tau 45-eri ir nebeatsimeni, dėl ko tiek dirbai? Kas, jei tau 25-eri ir tu jau pavargai? Ką reiškia imti ir išeiti, viską mesti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite kovo 3 d. 18.30 val. Rokiškio kultūros centre rodomame spektaklyje „Bestuburiada“.
Rekomenduojami video
Rokiškėnai skundžiasi: mažėja jaunimo mūsų mieste ir rajone. Jaunus žmones vis didmiesčiai, užsienis vilioja. Tačiau viena organizacija sugeba prisikviesti į gimtąjį miestą ir studentus, ir dirbančiuosius. Ir netgi išvykę dirbti ir gyventi į užsienį, jos uniformos nusivilkti nesiruo&sc
2018-06-14
Rokiškio krašto muziejuje vyko Kūno kultūros ir sporto centro baigimo pažymėjimų įteikimo ceremonija (foto+video)
(3)
Birželio 13 d. Rokiškio krašto muziejuje vyko neeilinė šventė - iškilminga Kūno kultūros ir sporto centro baigimo pažymėjimų įteikimo ceremonija. Nors šventėje dalyvauti pavyko ne visiems sportininkams, tačiau tai nesutrukdė šventėms svečiams dalintis gero
2018-06-13
Sekmadienį Rokiškio rajone esančioje „Broniaus sodyboje“, kuri dvi dienas buvo tapusi jaukia renginio baze, nuleista „Senų motociklų“ šeštojo sąskrydžio vėliava. Jį organizavo Biržų senovinės technikos klubas „Ekipažas“ ir zanavykų kraš
2018-06-11
Sekmadienį prie Rokiškio dvaro šurmuliavo Rokiškio mamų klubo organizuojamas ir jau tradiciniu tapęs "Mamyčių turgelis". Prekiautojai, kurių buvo kone trys dešimtys, siūlė pirkti išaugtus drabužėlius, knygas ir papuošalus, o mažieji, vos už eurą ar keliasd
2018-06-10