Šv. Cecilijos šventėje Pandėlyje – per 90 giedotojų (foto) (0)

Lapkričio 22-ąją minima šv. Cecilijos diena. Tai choristų, vargonininkų profesinė šventė. Išradingai ir išmaniai mūsų rajone ji minėta jau trečiąjį kartą. Pirmą kartą ji surengta Kamajuose, antrą – Juodupėje, o šįsyk choristus svetingai pakvietė Pandėlio bažnyčia.

Apie aktualijas
Jei vertinti šv.Cecilijos šventę kiekybiniais metodais, tai, be abejo, ji vykusi. Ji sugeba kasmet sutelkti vis daugiau giedotojų. Šiemet jų Pandėlio bažnyčioje buvo daugiau nei devyniasdešimt.
Organizatorius vargonininkus galima pagirti už tai, kad kasmet sudaromas vis naujas giesmių repertuaras. Choristai verti pagyrų už tai, kad bent kartą per metus gieda viešumoje, o ne kaip įprasta, ant viškų. Ir tai kelia jiems nemažai iššūkių. Netgi dažniai šv. Mišiose atliekamas giesmes kiekvienas choras perteikia savo tempu, giedojimo ypatumais. Čia gi tenka prisitaikyti. Išskaidomi ir chorai: giedoti tenka ne šalia savo įprastinių kolegų, o šalia choristų iš kitų parapijų, iš naujo mokytis girdėti.
Šv. Cecilijos diena yra ne tik proginis bažnytinės muzikos koncertas. Ji kartu ir galimybė mokytis, plėsti repertuarą, tobulėti.
Kokybiškai gi ši šventė – veidrodis, atspindintis ne tik atskirų parapijų, bet ir atskirų bendruomenių kūrybines galias. Nors šventė sumanyta kaip viso dekanato chorų bendras susibėgimas, tačiau geografija pakankamai siaura ir ji menkai tekinta. Pagrindinį krūvį šventėje iš esmės „veža“ Kamajų, Pandėlio, Skapiškio, Juodupės ir, žinoma, Rokiškio parapijos. Prie jų prisijungė lukštiečiai. Ir... viskas.
Tai iš esmės atspindi tikrąją demografinę rajono miestelių padėtį: gieda vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, jų nėra daug ir kasmet vis mažėja. Jaunimo tarp devynių dešimčių giedotojų – vos vienas kitas, taigi ir ateities perspektyvos ne iš pačių geriausiųjų. Mažėjantys parapijų chorai jau virsta giedojimo grupėmis. O ir jomis jau gali pasigirti nebe kiekviena parapija. Mažumas riboja ir chorų galimybes rinktis sudėtingesnius bažnytinės muzikos kūrinius.

Skambėjo darniai
Šiemetinės šventės sielomis drąsiai galima vadinti tris vargonininkus: Rokiškio – Justiną Šapolą, Kamajų – Vilmą Steputaitienę, ir žinoma, šeimininkų – Pandėlio ir Skapiškio parapijų vargonininkę Astą Davolienę. Prie jų prisijungė ir Juodupės vargonininkas Vytautas Jacevičius. Savo delegacijas į šventę atsiuntė Kamajų, Skapiškio, Pandėlio, Juodupės parapijos, taip pat Rokiškio parapijos Sumos choras ir Lukštų parapijos giedojimo grupė.
Šv. Mišias aukojo Rokiškio dekanato dekanas Eimantas Novikas, jam talkino Juodupės, Lukštų ir Onuškio klebonas Aivaras Kecorius bei Pandėlio, Panemunio ir Skapiškio parapijų klebonas Albertas Kasperavičius. Šeimininkams atskira pagyra už teminę bažnyčios puošybą: puokštėse buvo aiškiai matyti muzikinė simbolika: natos, smuiko raktai, neįkyriai bylodami, į kokią šventę tądien rinkosi tikintieji.
Gražia tradicija tapo ir prasmingas akcentas: padėkota ne tik dabartiniams chorams bei jų vadovams, bet pagerbtas gausus būrys pandėliečių, kurie giedojimo tarnyste ilgus dešimtmečius prisidėjo prie parapijos veiklos.
O šventė buvo tradiciškai baigta darnia giesme, skirta šv. Cecilijai. Tačiau šiemet buvo pažeista viena šventės tradicija: nebeliko intrigos, kur vyks kita šv. Cecilijos chorų šventė. Ji kitąmet džiugins Rokiškio tikinčiuosius.