Vargonų festivalis: apie jaukų kaimo bažnytėlių grožį ir didžiuosius sugrįžimus (video) (2)

Įsibėgėja Tarptautinis vargonų muzikos festivalis čekų muzikui, pedagogui, vargonininkui Rudolfui Lymanui atminti. Prasidėjęs po jaukiais, žvaigždėmis ištapytais Kazliškio bažnyčios skliautais, festivalis įgauna pagreitį. Sekmadienį Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje – vargonininkės Kristinos Kuzminskaitės sugrįžimas bei įspūdingas akordeno virtuozo Martyno Levickio pasirodymas, sujungti į aštuonių kūrinių programą „Dialogai ir šešėliai“.

Bažnyčia sausakimša

Dar gerokai iki koncerto pradžios Rokiškio centre jau nebuvo kur pastatyti automobilį. Visai, kaip per ralį ar didžiuosius Šv. apaštalo evangelisto Mato atlaidus. Žmonės ir pėsčiomis, ir važiuoti, iš tolimiausių rajono kampelių skubėjo į muzikinius atlaidus. Štai savo parapijiečių būrelį atvežęs Pandėlio, Panemunio ir Skapiškio klebonas Albertas Kasperavičius. Štai bažnyčios šventoriuje savo darbo priemones besitvarkantys teatro aktoriai. Režisierė Neringa Danienė pasakojo, kad grupė svečių iš Utenos užsisakė teatralizuotą kelionę po Rokiškį „Sofija ir imperatorius“, o iš jos tiesiai – į koncertą. Kamputyje ant viškų nedrąsiai įsispraudusi dviratininkų grupelė: jų šortai ir marškinėliai pernelyg ryškiai kontrastuoja su kitų žiūrovų šventine apranga. Ir kartu liudija, kad muzikos kalba – universali, tinkanti įvairių amžių ir patirčių žmonėms. Kamajiškiai, uteniškiai, biržiečiai – koncerto žiūrovų geografija itin plati.

Kultūros centro specialistai didžiulėmis pajėgomis vos spėja registruoti visus norinčiuosius žiūrovus. Kaukės – būtinos. Kas jas namuose paliko, čia pat duodamos vienkartinės. Vėliau atėjusiems jau nebėra nei vietų klauptuose, nei sulankstomų kėdučių. Tenka stovėti, tačiau niekas nesipiktina. Atvirkščiai, net tėvelių atsinešti mažyliai ramiai išklausė pusantros valandos koncertą.

Prieš koncertą, kaip visada, priminimas išjungti mobiliuosius telefonus, kad išdavikiška melodija nesugadintų koncerto rimties ir didybės.

Dekanas palietė ir nepatogius klausimus

Festivalio globėjas – Rokiškio dekanato dekanas Eimantas Novikas. Jis sveikinimo žodį pradėjo tiesiai šviesiai: prisipažino, kad rizikuoja būti nušvilptas, bet visgi turįs šį tą pasakyti didžiulei auditorijai. Iš tiesų, tema, nuo kurios pradėjo dvasininkas, dabar itin jautri ir nepatogi. Kalba tema, apie kurią dabar turėtų kalbėti politikai, visuomenės veikėjai, aiškinti, šviesti. O vietoj to – tyla ir visuomenės peštynės. Kai skiepų šalininkų ir jų priešininkų gretos vieni kitus bado argumentais ir špygomis, kunigas E. Novikas kalbėjo apie būtinybę skiepytis, kaip apie artimo meilės išraišką. Jis citavo ir naujausius popiežiaus Pranciškaus pasisakymus, ir jo enciklikas, tarp jų ir garsiąją „Laudato Si“. Dvasininkas mandagiai, pagarbiai kalbėjo apie žmogaus pareigą rūpintis savimi ir aplinkiniais, apie skiepus, kaip mokslo ir Kūrėjo dovaną bei galimybę. Dekanui teko nusivilti: niekas nešvilpė, netrepsėjo kojomis ir nesipiktino jo kalba, nemurmėjo. Atvirkščiai – tolerantiška, argumentuota kalba sulaukė žmonių palaikymo ir supratimo.

Antroji dekano kalbos dalis buvo skirta Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios vargonams. Apie jų ypatybes – nuo itin garsios firmos, kurioje jie pagaminti, tūkstančių vamzdelių, dviejų manualų grojyklos, nuo ypatingų, iš dramblio kaulo pagamintų klavišų. Kuriais kitados įgudusios maestro rankos gebėjo išgauti įmantriausius sąskambius, imituoti įvairių kitų instrumentų skleidžiamus garsus. Kodėl gebėjo? Argi dabar nebėra tokių virtuozų? Virtuozų yra, ir tą liudija šis festivalis. Bėda ta, kad vargonų klavišai – jau nebe dramblio kaulo. Dekanas prasitarė, kad įmonė, kurios vardo jis neminėsiąs, restauruodama vargonus, motyvuodama susidėvėjimu, prabangius klavišus pakeitė plastmasiniais...

Įspūdingas sugrįžimas

Festivalio koncertų vedėja, Kultūros centro direktorės pavaduotoja Aušra Gudgalienė, pristatydama vargonininkę Kristiną Kuzminskaitę, užsiminė, kad ji savo muzikinį kelią pradėjo Rokiškyje. Iš tiesų menininkė – viena iš plejados talentų, kurie vargonininko specialybės pamatus gavo tuometinėje Rokiškio kolegijoje. O toliau jos kelias – į Klaipėdos universtitetą, į Vokietiją, kur šiuo metu ji siekia savo specialybės daktaro laipsnio.

Martyno Levickio niekam pristatinėti nebereikia: jaunoji Lietuvos klasikinės muzikos žvaigždė groja karaliams.

Jų muzikinė programa „Dialogai ir šešėliai“ – įspūdinga, atskleidžianti visą vargonų ir akordeono muzikos istoriją, tradicijas ir šiuolaikines tendencijas. Programa apima aštuonis kūrinius ir faktiškai pusketvirto amžiaus: nuo garsiosios Johano Sebastiano Bacho Tokatos ir fugos D mol, iki M. Levickio aranžuočių lietuvių liaudies dainų temomis. Jose klausytojai atpažino ir „Rūta žalioj“, ir „Palinko liepa“, „Beauštanti aušrelė“. K, Kuzminskaitės atliktoje improvizacijoje akylesni klausytojai išgirdo šiandieninių šv. Mišių giesmių akordus: nuo „Aleliuja“ iki Velykų dienos džiaugsmingo „Linksma diena mums nušvito“.

Dėkodama menininkams, A. Gudgalienė kalbėjo apie išmoktas pamokas, atskleistas instrumentų galimybes. Apie klausymo, jautrios kantrybės pamoką, mat sudėtingi kūriniai reikalavo klausytojų ilgam sutelkti dėmesį.

Keliaujantis festivalis

Prasidėjęs po žvaigždėmis ištapytais Kazliškio bažnyčios skliautais Panevėžio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios choro Adoremus, XXII tarptautinis vargonų muzikos festivalis keliauja. Nors dauguma jo koncertų, ypač vargonų muzikos, vyksta ir vyks Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje, tačiau kai kurie koncertai rengiami ir kitose dekanato bažnyčiose. Kaip jau minėta, festivalio pirmasis koncertas vyko Kazliškyje. O kitą šeštadienį, rugpjūčio 28-ąją Salose susitikimas su kraštiečiu baritonu Andriumi Apšega ir Čiurlionio kvartetu. Sekmadienį Žiobiškyje šv. Mišiose giedos ir koncertą po jų surengs Kauno šv. arkangelo Mykolo (įgulos) bažnyčios kamerinis choras „Te Deum“. Taip pat ir Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje laukia čekų muziko Aleš Nosek koncertas „Solo vargonams“.

Festivalio organizatorė A. Gudgalienė neslėpė, kad gilias tradicijas turinčiam vargonų muzikos festivaliui reikia ir naujų iššūkių, pojūčių, spalvų. Todėl ir buvo sumanyta su juo pakeliauti po Rokiškio dekanato bažnyčias. Juk daugeliui jų grožis pažįstamas tik iš išorės, paskubomis pravažiuojant... O kokie turtai, istorija slypi jų viduje, ne kiekvienas žino. Todėl festivalio koncertai ir yra proga arčiau pažinti ne tik vargonų, chorinę muziką, bet ir Rokiškio dekanato sakralųjį paveldą.

Ar nesibaiminama, kad mažesnių parapijų bažnyčiose esančių vargonų būklė jau tolima idealiai, kad jau ne visur galima sugroti klasikinius kūrinius. „Taip, tokia problema yra“, – prisipažino A. Gudgalienė, pridūrusi, kad su ja buvo susidurta ir Kazliškyje. Įprastinėms šv. Mišių giesmėms dauguma vargonų visai tinkami, tačiau rimtesniems koncertams jau reikia meistrų prisilietimo: kai kur derinimo, o kai kur jau ir rimtesnio remonto. „Kiekvienai problemai yra sprendimas: kai kur vargonininkai tiesiog prisitaiko prie instrumento galimybių. O kitur rengiame ne vargonų, o, pavyzdžiui, solisto ir styginių kvarteto koncertus, kaip Salose“, – pasakojo pašnekovė.