Šventosios Cecilijos šventė rajono dekanate įgauna pagreitį ir plečia geografiją (7)

Lapkričio 22-ąją Juodupės parapija svetingai priėmė gausias rajono dekanato choristų pajėgas. Antrą kartą surengtoje šventėje – ir įdomus repertuaras, ir smagi bendrystė. Ir tradicine tampanti šventė gyvuos toliau – jos estafetę Juodupės parapija perdavė Pandėliui.

Juodupės bažnyčia – sausakimša
Nors ketvirtadienio vakarą Juodupės bažnyčioje lyg ir turėtų būti eilinės įprastos dienos pamaldos, tačiau skubančių pėsčiųjų ir automobilių eilė rodo, kad bažnyčia tą vakarą tapo miestelio centru. Nedidukėje bažnyčioje sausakimša. Faktiškai ją visą „okupavo“ gausios choristų pajėgos. Tačiau ir juodupėnai, džiaugdamiesi neįprasta švente, bažnyčioje rinkosi gausiai.
Išlaikyta ir šv. Cecilijos tradicija – šią dieną choristai gieda ne kaip įprasta, „ant viškų“, bet bažnyčioje. Taip panaikindami ribą tarp savęs ir parapijiečių, tarsi skatindami kiekvieną prisijungti prie bendros giesmės. Nes, kaip sakoma, kas gieda – tas dvigubai meldžiasi.
Mažoje jaukioje medinėje bažnyčioje netgi įprastos giesmės skamba kitaip. Artimiau, šilčiau. Atgyja vaizdai iš kino filmų, kur rodomos tradicinės sekmadienio pamaldos.

Ne tik dekanato chorai
Šventosios Cecilijos chorų šventė peržengė mūsų dekanato ribas: smagu buvo išgirsti skapiškėnų (Kupiškio dekanatas) balsus. O ir mūsų dekanato chorų šiemet buvo daugiau, nei pernai.
Nors visuomenėje galioja nuostata, kad giedoti bažnyčios chore – „babyčių“ pareiga, chorų šventė rodo, kad ši nuostata klaidinga. Šv. Cecilijos dienos šventėje gausiame choristų būryje yra ir nemažai jaunų veidų. Ypač tai pasakytina apie Juodupės gimnazijos moksleives, laimėjusias ne vieną garbingą apdovanojimą dainavimo konkursuose.

Pasirengta nuoširdžiai
Rengiant tokią šventę svarbu ne tik dalyvių gausa. Mat giedojimas – tai bendruomeninis darbas, gebėjimas girdėti ir įsiklausyti ne tik save, bet ir aplinkinius. Todėl prieš šventines pamaldas buvo surengta bendra visų chorų repeticija. Jos metu paaiškėjo, kiek pastangų parapijų chorų vadovai įdėjo, besiruošdami šiai šventei. Jau repeticijos metu ir įprastos šv. Mišių giesmės, ir naujos skambėjo darniai. Tik šiek tiek skyrėsi kai kurių chorų giedojimo tempas. Ir nieko čia stebėtino. Tačiau tempą pavyko suderinti akimirksniu.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas baigiamajai – šv. Cecilijai skirtai giesmei. „Tai tarsi viso šio vakaro apvainikavimas“, – kalbėjo šventės dirigentė, Kamajų parapijos vargonininkė Vilma Steputaitienė. Kiekvienas jos gestas, žvilgsnis, spinduliuojantis energija, rodė, kiek daug sielos ji įdėjo į šios šventės rengimą. Juk ne veltui Rokiškio dekanato dekanas Eimantas Novikas energingąją kamajiškę pavadino šios šventės talismanu.
Akmirkai į viršų iškeltas dirigentės nykštys rodė – choristai, jūs šaunuoliai! Ir giedotojai pamažu atsipalaidavo: veiduose pasirodė šypsenos. O ir giesmių knygos netrukus buvo užverstos: kai tiek širdies įdėta besirengiant šiam vakarui, giesmės žodžiai liejosi iš širdies.

Įdomus repertuaras
Šioje šventėje vargonavo Rokiškio parapijos vargonininkas Justinas Šapola. Jis – vienas iš trijų vargonininkų, rengusių šv. Cecilijos šventės repertuarą. O jis įdomus. Skambėjo ir įprastos giesmės, kaip „Pulkim ant kelių“, ir jaunimo pamėgtos, tokios kaip „Lydėk mūs žingsnį lig altoriaus“. Taigi, rengiantis šiai šventei kiekvienos parapijos choristai turėjo įdėti nemažai pastangų. Tad į nuoširdų kamajiškių choristų klausimą: „Kaip mums sekėsi“, kiekvienas šv. Mišių dalyvis galėjo drąsiai atsakyti „Puikiai!“.

Iškeliauja į Pandėlį
Tačiau pasiekti, kad darniai ir gražiai šv. Mišiose skambėtų giesmės, reikia daug laiko, pastangų, repeticijų. Apie jas savo pamoksle užsiminė Rokiškio dekanato dekanas Eimantas Novikas. Jis priminė, kad vargonininkams ne visuomet lengva sukviesti choristus į repeticijas. Natūralu, kad pastariesiems kartais atsiranda svarbesnių reikalų. Tad jis paragino labiau klausyti savo parapijų chorų vadovų, skirti giedojimui daugiau dėmesio.
Besibaigiant šv. Mišioms buvo įteiktos padėkos visiems šventėje dalyvavusiems chorams. Ir, žinoma, liko pats svarbiausias klausimas – kur kitąmet šv. Cecilijos dieną rinksis dekanato choristai. Pernai, pirmąjį kartą rengtoje šventėje choristus svetingai priėmė Kamajų parapija. Šiemet už svetingumą choristai dėkojo Juodupės parapijiečiams ir klebonui Aivarui Kecoriui. O štai kitąmet... „Kažkur tą lapelį pamečiau“, – pajuokavo dekanas. Ir pridūrė – kitąmet šv. Cecilijos dieną choristus kvies Pandėlio parapija ir jos klebonas Albertas Kasperavičius.
Po šv. Mišių giedotojai rinkosi į Juodupės parapijos surengtą Agapę. Pabendrauti, pasidžiaugti šv. Cecilijos dienos sėkme, pasidalinti mintimis ir pasiūlymais.
„Rokiškio Sirenos“ inform.