Interviu su seniūnu: Vytautas Stakys pažadėjo, kad Jūžintai ir toliau žydės (12)

Kaimas – daugelio neviliojantis žodis, kartais naudojamas paniekiančia prasme, tačiau į Jūžintų kaimą atvykti ir pradėti tarnybą nepabijojo 20 metų Vilniuje gyvenęs Vytautas Stakys. Pristatome dar vieną interviu su seniūnu. Šį kartą apie Jūžintų seniūniją papasakojo jos seniūnas Vytautas Stakys. Nuo savęs pridėsime, kad Jūžintai – vaizdingoje vietovėje įsikūręs miestelis, kuriame, kai tik nori, gali būti visai įdomu.  

- Trumpai pristatykite savo seniūnijos statistiką: koks jos plotas, gyventojų skaičius ir t.t.

- Visos seniūnijos gyventojų skaičius – 1417. Yra 56 kaimai, tiksliau, gyvenvietės su pavadinimais, tarp jų – ir viensėdžiai. Bendras vidaus kelių ilgis - 183 km. Seniūnijos plotas 19500 ha. Veikiančių kapinaičių yra trejos, o neveikiančių - 28. Jos taip pat yra prižiūrimos. 2021 m. kolektyvas išsikėlė iššūkį ir sutvarkė 11 neveikiančių kapinių – išpjovė krūmus, išryškino kapinių teritoriją, pašalinome menkaverčius medžius. Prie to prisidėjo visuomenei naudingi asmenys, kurie talkino kapinių tvarkyme. Ačiū jiems labai. Jūžintuose gyvena 372 gyventojai, kitos didesnės gyvenvietės: Laibgaliai – 351 gyventojai, Rageliai - 82, Čivyliai - 75, Rokiškėlės - 42. Mūsų seniūnija ribojasi su Utenos, Zarasų rajonais, gretimos seniūnijos - Dusetos, Kaniukai, o iš Rokiškio rajono - Kriaunos, Rokiškio kaimiškoji seniūnija, Kamajų seniūnija. Artimiausi miesteliai – Kamajai (13 km), Dusetos, Kriaunos. Iš lankytinų seniūnijos vietų paminėčiau Gačionių dvarą – jis neseniai įsigytas, Turizmo informacijos centre pažymėtas kaip lankytina vieta. Naujesni pokyčiai: Laibgaliuose neseniai įdiegta centralizuota nuotekų sistema. Šioje gyvenvietėje gyvenantiems geras susisiekimas su Rokiškiu, galbūt todėl daug jaunų šeimų, veikia vaikų darželis. Seniūnijoje pagrindinis darbdavys - Audrupio paukštynas, daržovių ūkis Labgaliuose.

- Ką veikėte iki tol, kol tapote Jūžintų seniūnu?

- 20 metų esu praleidęs Vilniuje - ten baigiau vidurinę mokyklą, vėliau - Vilniaus kolegiją, po to - Vilniaus pedagoginį universitetą. Ten sukūriau šeimą. Darbavausi Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje 12 metų. Esu gerai susipažinęs su teisėsaugos, teisiniais klausimais, nelegalia migracija, dokumentų tvarkymu. Pasiekiau nemažai tame darbe, buvau įvertintas, tačiau norėjau naujų iššūkių ir savo kraštui atiduoti duoklę - savo sukauptas žinias, energiją. Esu kilęs iš Rokiškio rajono, Kriaunų. Kai tik leisdavo galimybės, iš Vilniaus atvykdavau aplankyti tėvų.

- Minėjote, kad nesitikėjote laimėti konkurso į seniūno vietą. Kaip manote, kodėl Jus pasirinko?

- Paprastai manoma, kad tokios darbo vietos kaip nors susiję su priklausymu partijoms ar kokioms kitoms organizacijoms. Nepriklausiau ir nepriklausau jokiai politinei organizacijai. Šie metai jau treti, kai dirbu seniūnu. Darbą pradėjau 2018 m. rugpjūčio 1 d. Pateikdamas konkursui dokumentus, nieko iš savivaldybės darbuotojų nepažinojau, todėl ir nesitikėjau laimėti. Kai pasakiau žmonai, kad laimėjau, jai (ir mums abiems) buvo netikėtumas. Dabar džiaugiuosi savo sprendimu. Vilniuje sudėtinga su vaikų darželiais, mokyklomis, o čia tokių problemų nėra, puikūs  pedagogai, todėl manau, kad Rokiškio rajonas tinkama vieta augti vaikams. Nesvarbu, ar vaikai Vilniuje treniruosis, ar čia. Manau, Rokiškis bunda.

- Kokia buvo situacija seniūnijoje ir kokie buvo pirmi įspūdžiai, pradėjus dirbti Jūžintuose?

- Situacija buvo tokia, kad buvusi seniūnė mirė, seniūnu žmogus dirbo laikinai. Pirmas įspūdis – gražus kraštas, nuoširdūs, geri žmonės. To pasiilgsti, gyvendamas mieste. Po gyvenimo didmiestyje pirmiausia norisi paprasto, nuoširdaus bendravimo. Žmonės priėmė geranoriškai, norėjo mane pažinti. Kolektyvas – taip pat. Sunkumai, su kuriais tada susidūriau, - pirmiausia pati savivaldos sistema – reikėjo susipažinti su įstatymais, tvarkomis, (visame kame tikrai daug politikos), o tą supratęs, sėkmingai darbuojuosi.

- Kaip dabar jaučiatės seniūno vietoje? Ar tvirtai? Kokie Jums buvo 2021-ieji metai?

- Matau, kad su šiuo kolektyvu galiu kalnus versti. Treti metai, kai aš savivaldos sistemą pažinau, susidirbome, daugmaž vieni kitus pažinome, todėl dabar lengviau pateikti apčiuopiamus rezultatus gyventojams. Iš savivaldybės gautų pinigų negrąžiname į rajono biudžetą, išnaudojame maksimaliai. Seniūnijoje didžiausius iššūkius lemia gamta ir jos išdaigos – vėjai, nuplauti ar slidūs keliai, kurie žiemą būna dar ir užpustyti. Turime ūkininkų, kurie padeda. Savivaldybė iš Kaimo finansavimo programos 7 ūkininkams finansavo žvyro pirkimo išlaidas. Patys ūkininkai paaukojo seniūnijai savo darbą.

- Į kokius renginius Jūžintų seniūnijoje pakviestumėte bei kokius objektus patartumėte aplankyti?

- Mūsų vizitinė kortelė – Šv. Baltramiejaus Gyvųjų Amatų kermošius Jūžintuose. Vertos dėmesio ir Gandrinės Laibgaliuose. Verta aplankyti Jūžintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią su vienuolyno celėmis (kunigas atvyksta iš Užpalių), Tervydžių kaimo dendrologinį rinkinį, kurio savininkas - Linas Jakubonis.

- Kuriais seniūnijos gyventojais bei jų iniciatyvomis norėtumėte pasidžiaugti?

- Turime Rokiškio kultūros centro Jūžintų sakralinės muzikos vokalinį ansamblį, kurį subūrė ir sėkmingai vadovauja Vilma Likienė, glaudžiai bendradarbiaujame su Rokiškio kultūros centro rajono padalinio Jūžintuose kultūros specialiste Vilmante Mačiežiene. Džiaugiamės dailininku Romu Janukaičiu, dendrologinio parko savininku Linu Jakuboniu, keramikėmis „Molio sesėmis“, profesionaliu pirtininku ir daugeliu kitų. Yra pas mus ir aktyvių sportininkų – čia itin  populiarus tinklinis ir moterų futbolas.  Šiemet Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga meras apdovanojo net šešis seniūnijos gyventojus už jų prasmingus darbus: Dalią Lašaitę, Nidijų Aukštikalnį, Gražiną ir Joną Kepenius, Liną ir Valdą Šeškus. Kaip vieną žinomesnių seniūnijos gyventojų galėčiau įvardinti dainininką Andrių Rimiškį su šeima, dalyvaujantį mūsų krašto šventėse.

- Pasidalinkite artimiausiais pasikeitimų seniūnijoje planais.

- Planuojame buvusiose „Lietuvos pašto“ patalpose įrengti seniūnijos informacijos centrą, kuriame darbuotųsi Rokiškio kultūros centro darbuotoja Vilmantė Mačiežienė, kuri galėtų reprezentuoti Jūžintų seniūniją. Taip pat tai galėtų būti erdvė parodyti savo darbus atvykstantiems tautodailininkams, menininkams. Teigiamai vertinu pasikeitimą, kai iš seniūnijos kultūros darbuotojo etatas perkeltas į Rokiškio kultūros centrą, kadangi ten dirba specialistai, kurie turi didesnes galimybes, o ir mums nereikia skirti papildomų lėšų. Esame nusižiūrėję vietą miestelio centre, dauboje, kuri galėtų būti skiriama renginiams. Ten galėtume surengti šventes ir pasijusti tarsi amfiteatre. Šiam tikslui seniūnija nupirko valstybinės žemės sklypą. Generuoju idėją bei aktyviai imuosi veiksmų, kad Jūžintuose atsirastų „Lietuvos pašto“ paštomatas. Skiriame daug dėmesio, kad Jūžintai žydėtų. Kaip ir kasmet, šiais metais bus prisodinta lelijų, viksvų, jurginų, ypač daug dėmesio skyrėme hortenzijoms.

- Kokie praeitų metų ar dabartiniai didžiausi pokyčiai seniūnijoje infrastruktūros prasme?

- Kaip tik dabar įrenginėjame patalpas seniūnijoje, kur bus dušo kabina su skalbimo mašina, tualetas darbuotojams. Neseniai seniūnaičio Jono Rubikio dėka atsirado du viešieji tualetai Jūžintuose, kuriuos prižiūri seniūnija, netgi tualetinio popieriaus padedame.  

- Kokios įstaigos veikia Jūžintuose?

- Miestelyje yra dvi parduotuvės, bažnyčia, ambulatorija, veikia Rokiškio socialinės paramos centro filialas Jūžintų dienos ir trumpalaikės globos centras. Yra Kamajų A. Strazdo gimnazijos Jūžintų skyrius. Naujausia ir pati aktyviausia asociacija „Mūsų Jūžintai“ vienija ne tik seniūnijos gyventojus, bet ir kraštiečius iš tolimiausių šalies kampelių. Šios asociacijos dalis steigėjų – mokytojai. Jau seniai įsikūrusi Jūžintų kaimo bendruomenė, tačiau iš jos pirmininkės jaučiamas nenoras bendradarbiauti, todėl nieko daug apie ją negalėčiau pasakyti.

- Kiek seniūnijoje yra ūkininkų bei verslininkų, pas kuriuos galėtų įsidarbinti žmonės?

- Verslai – UAB „Triasas“, Audrupio paukštynas. Vyrauja grūdinių kultūrų ūkiai, tačiau yra keletas elnynų, levandų ūkis Štaronyse, daržovių ūkis Laibgaliuose.

- Tikriausiai gyventojų skaičius seniūnijoje linkęs mažėti?

- Tikrai taip - 2021 metais seniūnijoje gimė 9 naujagimiai. Mirtingumas tikrai padidėjęs. 2021 metais seniūnijoje buvo 1443 gyventojai, dabar – 1417. Manau, pandemija padarė savo. Pagrindinė gyventojų dalis - pensinio amžiaus.

- Kuriose seniūnijos vietovėse opiausia nedarbo problema?

- Pačiuose Jūžintuose sudėtingiausia susirasti darbą, kadangi miestelis labiausiai nutolęs nuo Rokiškio ir nėra tinkamo transporto. Laibgaliuose situacija kur kas geresnė, ten bedarbių skaičius mažiausias.

- Tikriausiai aptarti viską, kas vyksta seniūnijoje, yra sudėtinga. Dalis problemų – kaip ir kitose kaimiškose vietovėse. Matome ir šį tą skirtingo. Seniūne, o kaip Jūs leidžiate laiką, kai neužimtas seniūnijos reikalais?

- Didžiausią laiką šiuo metu skiriu šeimai - turiu du mažamečius vaikus, darželinukus. Grįžęs čia iš didmiesčio, turėjau svajonę turėti keletą bičių šeimų ir šią svajonę įgyvendinau. Laisvu laiku bitininkauju, turiu 7 bičių šeimas. Man bitės labiau dėl kraštovaizdžio rūpi, ne dėl medaus, o ypatingo atsipalaidavimo vieta - prie dūzgiančio avilio. Mėgstu ir sportą. Mėgstamiausia sporto šaka – futbolas. Pagal galimybes su draugais kamuolį pagainiojame. Manau, dar svarbus buvimas gamtoje, kelionės. Tiesa, domėjausi ir muzika, buvau grupės „Mexikano“ narys.