Lietuvos savivaldybių indeksas: Rokiškis – 36-oje vietoje (8)

Rokiškio rajono savivaldybė šiemet užima 36 vietą 54 mažųjų savivaldybių indekse. Pernai ji buvo 33-ioje vietoje.

Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Sudaromi du indeksai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį savivaldybių ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, taip pat savivaldybės valdymas.

Reikia pasidžiaugti, kad Rokiškio rajono savivaldybės gyventojams galiojo mažesnė nei vidutinė šilumos kaina – 5,7 ct/kWh lyginant su 6,2 ct/kWh. Be to, mažesnė nei vidutinė buvo ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo kaina: 1,5 euro/kub. m palyginus su 2,2 euro/kub. m.

Puiku ir tai, kad Rokiškio rajono savivaldybė stengiasi aktyvinti ekonomiką sudarydama palankią mokestinę aplinką. Čia galiojo palyginus maža kaina už verslo liudijimus, vidutiniškai ji sudarė siekė 69 eurus (mažųjų savivaldybių vidurkis – 117 eurų). Pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas pernai taip pat buvo mažesnis nei vidutinis, atitinkamai, 0,5 proc. ir 0,7 proc.

„Nepaisant to, viena silpnesnių vietų – ekonominis aktyvumas. Čia trūksta investicijų. Mažesni nei vidutiniai buvo ir kiti ekonominio aktyvumo rodikliai: santykinai mažiau nei vidutiniškai veikė ūkio subjektų, mažiau gyventojų įsigijo ar prasitęsė verslo liudijimus, išduota mažiau statybos leidimų (vertinant 1000-iui gyventojų)”, –  pastebi Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Nebuvo geri ir socialiniai rodikliai. Pavyzdžiui, nedarbo lygis pernai viršijo daugelio mažųjų savivaldybių, darbo neturėjo 11,3 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Vidutiniškai savivaldybėse bedarbių buvo mažiau – ir 9,7 proc. Daugiau nei vidutiniškai buvo ir socialinės pašalpos gavėjų: 6 proc. nuo visų gyventojų (vidurkis – 4,3 proc.).  

Derėtų atkreipti dėmesį į finansų valdymą. 2016 m. Rokiškio r. savivaldybės biudžeto skola buvo didžiausia iš visų mažųjų savivaldybių, siekė 70 proc. nuo pajamų (vidurkis – 36 proc.). Be to, lyginant su 2015 m. ji didėjo 2,2 proc. p.

Bendras reitingas: didėja ekonominis atotrūkis

6 didžiųjų savivaldybių reitinge geriausiai besitvarkančios titulas trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė  – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.

Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.

Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.

Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių, daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.

„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – sako Ž. Šilėnas.   

Trumpai:

6 didžiųjų pagal tankį savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Kauno m., 4. Šiaulių m., 5. Panevėžio m.

54 mažųjų pagal tankį savivaldybių geriausiųjų penketukas: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3. Palanga, 4. Druskininkai, 5. Mažeikių r.

Savivaldybių indeksą ir daugiau apie Rokiškį rasite čia: https://www.llri.lt/tyrimai/lietuvos-savivaldybiu-indeksas-2017

Taip pat indeksas prieinamas šioje nuorodoje:

HTTP://A.LLRI.LT/Lietuvos.savivaldybiu.indeksas.2017.pdf

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

•         taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
•         savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
•         mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
•         efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
•         atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
•         savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;

·         mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Kodėl indekse neatsižvelgiama į kitas savivaldybei pavestas vykdyti funkcijas, kaip kultūrinė, sporto ar kita veikla?

Vertinami rodikliai pasirinkti atsižvelgiant į pripažintus ekonominę laisvę matuojančius indeksus, taip pat ekspertiniu vertinimu. Indeksu nesiekiama aprėpti visos savivaldybės veiklos, įtraukiamos tik tos sritys, kurios labiausiai siejasi su ekonomine laisve. Taip pat nesiekiama nustatyti, kurioje savivaldybėje gyventi geriausia, ar kur žmonės yra laimingiausi – mes sąmoningai vertiname ekonominius veiksnius ir sprendimus.

Kodėl indekse vertinami tokie rodikliai (gyventojų skaičiaus kaita, egzaminų rezultatyvumas), kuriems savivaldybė neturi tiesioginės įtakos?

Indekso rodikliai yra dviejų rūšių – tie, kurie atspindi tiesioginę savivaldybės įtaką (kaip mokesčių tarifai), ir tie, kurie atspindi netiesioginę įtaką, t. y. parodo savivaldybės sprendimų rezultatyvumą. Pavyzdžiui, egzaminų balų vertinimas parodo švietimo sistemos efektyvumą: ar rezultatyvūs buvo kompleksiniai sprendimai, ar pasiteisino savivaldybės skiriami ištekliai švietimo sistemai.

Kodėl savivaldybių indekse žemesnį vertinimą gauna tos savivaldybės, kuriose savivaldybei priklausančios įmonės vykdo komercinę veiklą?

Ekonominė laisvė geriau užtikrinama tuomet, kai savivaldybė savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių. Todėl geresnį įvertinimą gauna tos savivaldybės, kuriose transporto, komunalinių paslaugų, sveikatos ir kt. sektoriuose užtikrina sąlygas verslo dalyvavimui. Privataus sektoriaus įtraukimas sudaro sąlygas žemesnėms kainoms bei aukštesnei kokybei. Pagal Lietuvos pasirinktą ekonominio vystymosi kelią, komercine veikla turi užsiimti verslininkai ir įmonės, o ne valstybė (ar savivaldybės). Nėra jokių pateisinamų priežasčių, kodėl savivaldybėms vis dar priklauso pirčių, knygynų, laidojimo namų ar pan.

Nepaisant šios vertybinės nuostatos, jei kai kurios savivaldybei priklausančios įmonės (teikiančios komunalines paslaugas) veikia nenuostolingai, arba vartotojams teikia paslaugas už žemą kainą, tai teigiamai atsispindi kituose rodikliuose.

Kaip indekse vertinamas savivaldybėms priklausančių įmonių gautas pelnas/nuostolis?

Kad ir kokio dydžio bebūtų savivaldybei priklausančios įmonės pelnas, rodiklis įvertinamas fiksuoto dydžio balu (geriausiai vertinama tuomet, kai savivaldybė paslaugoms teikti pasitelkia privatų sektorių). Kuo didesnis nuostolis, tuo žemesnis įvertinimas gaunamas. Didelis nuostolis rodo įmonės vadovybės nesugebėjimą įmonę valdyti efektyviai. Be to, šio nuostolio padengimui naudojamos dotacijų, kreditų garantijų ar pan. lėšos, kurias į savivaldybių biudžetus suneša mokesčių mokėtojai – net ir tie, kurie nesinaudoja nuostolingų įmonių paslaugomis.

Kodėl geriau vertinamos tos savivaldybės, kurios viešuosius pirkimus vykdo atvirais būdais (skelbiami viešieji pirkimai), nors tam tikriems pirkimams pagal teisės aktus galima taikyti ir kitas procedūras?

Taip skatiname, kad savivaldybės rinktųsi atvirus, skelbiamus viešųjų pirkimų būdus. Nors pagal teisės aktus ir galima rinktis ne skelbiamą būdą, manome, derėtų rinktis skelbiamą būdą. Taip užtikrinama, kad visi suinteresuoti rinkos dalyviai turėtų galimybę spręsti, ar dalyvauti mainuose.

Savivaldybės administracija naudoja ne savo, o mokesčių mokėtojų pinigus. Todėl turėtų būti užtikrinamas skaidrus pinigų naudojimas. Galiausiai, ne vienas tyrimas rodo, kad atviri konkursai veda prie mažesnių kainų ir mokesčių mokėtojų pinigų taupymo.

Sudarant indeksą dalis informacijos surenkama iš savivaldybių – kaip užtikrinama, kad savivaldybės pateikia teisingą informaciją?

Iš savivaldybių gautus duomenys siunčiame pakartotiniam sutikrinimui. Jei kyla abejonių dėl duomenų teisingumo, su kiekviena savivaldybe susisiekiame atskirai. Savo ruožtu primename savivaldybių darbuotojams, kad sąmoningas neteisingos ar melagingos informacijos teikimas prieštarauja LR įstatymams.