Ambicingi planai Rokiškyje: futbolo bendruomenė vienijasi didesniam šuoliui (0)
Iš letargo miego prikėlę moterų krepšinį, Rokiškio rajono vadovai šiandien jau kalba apie kitos sporto šakos – futbolo – atgaivinimą. Lapkričio pradžioje su Rokiškio krašto futbolo mylėtojais susitikęs rajono meras Ramūnas Godeliauskas šios savaitės viduryje priėmė Lietuvos futbolo federacijos prezidentą Edgarą Stankevičių. Susitikimas, kuriame vėl dalyvavo ir krašto futbolistai, baigėsi konkrečiais susitarimais, pavyzdžiui, kad kitų metų sausį rajono tarybai bus pristatytas projektas dėl futbolo klubo, kaip viešosios įstaigos, steigimo, kurios dalininke taptų rajono savivaldybė.
Kol kas – silpnokai
Trečiadienio rytą į rajono vadovo kabinetą rinkosi išskirtinai vyriška kompanija. Be delegacijos iš Kauno, susitinime dalyvavo Rokiškio Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotojas Edmundas Ščiuplys bei Rokiškio futbolo klubo prezidentas Erikas Gaigalas, ugdantys mažuosius rajono futbolininkus. Abu atstovauja skirtingoms įstaigoms: E. Ščiuplys – biudžetinei KKSC, E. Gaigalas – FMK „Lituanica“ – berniukų ir mergaičių futbolo mokyklai, turinčiai filialus Kaune, Domeikavoje ir Rokiškyje. Pastarojoje, anot E. Gaigalo, šiuo metu futbolo subtilybių mokosi apie 50 vaikų, o KKSC ugdomos dvi grupės – darželinukai ir pirmokai.
Tad rajono meras R. Godeliauskas futbolo federacijos prezidentui E. Stankevičiui iš karto uždavė esminį klausimą: norint eiti profesionalesnio futbolo link, geriau tą daryti paliekant futbolininkus po sporto centro „stogu“, ar – per klubinį futbolą.

Iš svečio susirinkusieji išgirdo, jog siekiamybė – naujas juridinis vienetas – „VšĮ“, kuri būtų registruota futbolo federacijoje, o jos dalininke galėtų būti ir rajono savivaldybė: „Įkūrę VšĮ galite dalyvauti Lietuvos futbolo lygose. Šiandien nei į elitinę, nei į pirmą lygą biudžetinės įstaigos patekti negali ir negali dalyvauti organizuotame visos Lietuvos futbole. Sporto centruose esančios grupės gali žaisti draugiškuose turnyruose ar apskrities varžybose, bet ne daugiau“.
Nieko nebelaukia
Federacijos atstovai pateikė ne vieną skirtingų Lietuvos miestų pavyzdį, kurie jau prieš kurį laiką atliko tai, apie ką Rokiškis dabar šneka. Federacija mielai sutiko pasidalinti informacija, nuo ko viskas turėtų prasidėti ir kaip vystytis.
Visgi R. Godeliauskas priminė, kad sprendimui savivaldybei tapti VšĮ dalininke, visų pirma turi pritarti rajono taryba, tad pasiūlė „netempti“ ir į tarybą su paruoštu sprendimo projektu eiti jau sausio mėnesį.
Susitikime dalyvavęs rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis pasidžiaugė iniciatyva, visgi atkreipė dėmesį, kad šioje situacijoje reikės daug dirbti, nes Rokiškio rajone vaikų skaičius – labai ribotas.
„Pirmokų šiemet buvo vos 160, iš kurių berniukų – 80. Rokiškio mieste jų gyvena apie 60, bet ir iš jų tik 50 proc. yra tikrai sportiški. Ir čia dar ne viskas – tik 30 proc. vieno amžiaus vaikų apskritai ateina į sportą. O juk pasiūlymų Rokiškyje yra tikrai įvairių: dziudo, krepšinis, plaukimas, lengvoji atletika ir t.t., tad „laimės“ šioje situacijoje tas asmuo, tas treneris, kuris „užves“, gebės sudominti vaikus“, – konstatavo vedėjas.
Nepaisant to, A. Laužadis pritarė, jog būtina burti futbolo bendruomenę „rimtesniems“ darbams ir iššūkiams.
Ieško partnerystės
Rokiškio futbolo klubo prezidentas E. Gaigalas susitikime pasidalino vizija naujai įkurtai VšĮ bendradarbiauti su kuriuo nors Lietuvos futbolo klubu: „Kitą savaitę numatytas susitikimas su Vilniaus futbolo klubu „Ataka“. Pora pažįstamų vaikinų iš Rokiškio dirba šiame klube treneriais, tad yra minčių bendradarbiauti su klubu. Nes jei kalbėsime apie suaugusių vyrų komandą, kuri, galbūt, galėtų žaisti antroje šalies lygoje, komandai reikalingas licencijuotas treneris. Deja, Rokiškyje tokių neturim, tad variantas būtų visai priimtinas“.
Anot E. Gaigalo, bendrystė su „Ataka“ būtų naudinga ne tik trenerių klausimu, bet ir treniruočių vietos, nes sostinėje gyvena mažiausiai septyni pagrindiniai Rokiškio komandos futbolininkai. Jei pavyktų susitarti su klubu, vyrų komanda treniruotis galėtų ir sostinėje, o namų rungtynes žaistų Rokiškyje, kartu augindami jaunųjų rokiškėnų futbolininkų kartą.
„Tokiu atveju ir vaikai, kuriuos auginame Rokiškyje, turėtų kur „išeiti“ – jie žinos, kad išvažiavę į Vilnių mokytis galės tęsti ir futbolo treniruotes. Nes dabar dalis jų nemato prasmės, kadangi užaugę neturi kur išeiti“, – motyvus prisijungti prie vilniečių vardijo Rokiškio futbolininkai.
Svarstys perleisti stadioną
Pokalbio metu buvo aptartas dar vienas svarbus aspektas – atnaujinto KKSC stadiono priežiūros perleidimas susibūrusiai komandai. Mintį iškėlęs R. Godeliauskas teiravo E. Stankevičiaus, ar praktikoje yra variantų, kai VšĮ atsakomybei perduodama infrastuktūros – stadiono – priežiūra. Svečias patvirtino, kad tokių variantų Lietuvoje: „Yra ir taip turėtų būti. Tai – idealus variantas. Galiu pasakyti, kad daugelis klubų apie tai svajoja, nes kai infrastruktūra yra biudžetinės įstaigos atsakomybėje, atsiranda įvairių niuansų... O jūsų infrastruktūra – tikrai puiki ir džiugina šis vieningas požiūris į situaciją tiek rajono vadovų, tiek klubo atstovų“.