Treneris Rimantas Šinkūnas: „Šie metai – sėkmingiausi per visą 60 metų laikotarpį“ (0)

Publikuota: 2022-09-07 Kategorija: Sportas
Treneris Rimantas Šinkūnas: „Šie metai – sėkmingiausi per visą 60 metų laikotarpį“
Rimanto Šinkūno asmeninio albumo nuotr. / Ilgametis lengvosios atletikos treneris Rimantas Šinkūnas

„Rokiškio Sirena“ ne kartą rašė apie Rokiškio rajono Kūno kultūros ir sporto centro (toliau – Sporto centras) lengvaatlečių pergales, jų valią ir užsispyrimą siekti kuo aukštesnių rezultatų. Kilo klausimas, šie metai kūjo, disko ir ieties metikams – geresni nei ankstesni ar tokie pasiekimai lydėjo visada. Taip pat – ko reikia jauniesiems sportininkams, kad jie taptų dar žinomesni bei perspektyvesni. Apie tai – su lengvosios atletikos treneriu Rimantu Šinkūnu.

– Kokie Jums buvo šie metai – pasiekimų daugiau ar mažiau nei ankstesniais metais?

– Galiu drąsiais teigti, kad šie metai buvo patys geriausi ir sėkmingiausi per visą 60 metų lengvosios atletikos gyvavimą Rokiškyje. Pirmą kartą mūsų lengvaatletė Orinta Navikaitė Europos jaunių čempionate (U 18) iškovojo bronzos medalį, o Europos jaunimo festivalyje – 5-ąją vietą. Lietuvos čempionatuose įvairiose amžiaus grupėse turime 10 nugalėtojų: Viltė Zolobaitė, Vilius Šukys, Kamilė Jelenskaja (dviejose rungtyse), Otas Viliūnas. Brigita Bačkė, Justas Meilus (dviejose amžiaus grupėse), Aurėja Streikutė ir Orinta Navikaitė. Iškovota 11 prizinių vietų. 7-ni tapo Lietuvos rinktinių nariais. Baltijos šalių čempionatuose taip pat turime vieną nugalėtoją ir pelnytas 6 prizines vietas. Komandų tarpe Lietuvos metimų čempionate pasiekėme 2-ąją vietą, nes nusileidome tik Kaunui. Komandinėse varžybose Lietuvos čempionatuose esame nė kiek ne prastesni nei kitų rajonų komandos. Jaunių Lietuvos čempionate rajonų tarpe mums atiteko 2-oji vieta. Jaunimo Lietuvos čempionate – 6-oji vieta, jaunučių – 7-oji vieta, suaugusiųjų – 13-ta. Dalyvaudavo 25-30 rajonų komandų, o miestai – atskirai.

– Kiek metų dirbate treneriu?

– 1977 metais baigiau tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą, vėliau tapusį Lietuvos edukologijos universitetu. Tais pačiais metais sugrįžau į gimtinę ir pradėjau dirbti Rokiškio sporto mokykloje lengvosios atletikos treneriu.

– Kiek turite lankančių Jūsų su kolege Ina Nagele lengvosios atletikos treniruotes?

– Dvidešimt. Taip, tai atrodo mažai, tačiau jie – beveik visi Lietuvos čempionatų, tarptautinių varžybų nugalėtojai bei prizininkai.

– Kiek iš jų – perspektyvūs ir gali karjerą sporte tęsti?

–Šiandien man jie – visi perspektyvūs, o kaip bus po metų ar penkerių – niekas nežino ir aš nežinau. Sportinė karjera – tai daugiametė veikla ir ji priklauso nuo daugelio dalykų: motyvacijos, fizinių duomenų ir savybių, trenerio, treniruočių sąlygų, šeimos vaidmens, mitybos, finansinės padėties ir t.t. 

– Ar esate patenkinti, kiek lėšų skiriama Jūsų sporto bazei atnaujinti?

–Mūsų sporto šaka turbūt viena pigiausių, nereikalaujanti didelių investicijų. Šiltuoju metų laiku dirbame stadione, o ten – tik aplinkos tvarkymo darbai – žolės pjovimas ir panašiai. Rudenį, žiemą ir pavasarį užsiėmimai vyksta J. Tumo Vaižganto gimnazijos bei jos „Romuvos“ padalinio patalpose.

– Kokios Jūsų treniruočių sąlygos?

– Treniruočių sąlygos, dirbant Sporto centro stadione, mus visiškai tenkina. Sudėtingesnės sąlygos yra salėse, kadangi jos priklauso J. Tumo – Vaižganto gimnazijai ir yra labai apkrautos. Ten vyksta kūno kultūros pamokos, popamokinė veikla – ledo ritulio, futbolo, rytų kovos menų treniruotės.

– Ar netrūksta lengvosios atletikos trenerių?

– Buvo laikai, kai su lengvąja atletika dirbome keturiese. Dabar esame likę dviese. Norint užtikrinti darbo tęstinumą, reikalingas dar bent vienas jaunas treneris, tačiau dėl tam tikrų priežasčių niekas nenori važiuoti į Rokiškį. Manau, ateityje ta problema tik gilės. Kartais pamąstau, kad lengvoji atletika gali apskritai išnykti iš Sporto centro sporto šakų sąrašo.  

– Kokia sporto šaka, be lengvosios atletikos, Jums atrodo perspektyviausia?

– Manau, tai galėtų būti individualios sporto šakos. Tai – sambo ir dziudo imtynės, kulkinis šaudymas bei įgaunantis pagreitį plaukimas. Kodėl? Todėl, kad geros treniruočių sąlygos, dirba patyrę, savo darbą išmanantys treneriai.

– Ar užtenka dėmesio iš valdžios pusės?

– Atsiradę nauji sporto objektai, suremontuoti anksčiau statyti pastatai, prasidėjusi naujos sporto salės statyba, numatoma stadiono rekonstrukcija – tai patvirtina tinkamą valdžios požiūrį į sportą. Jeigu kalbėsime apie Sporto centro valdžią, ji turi padėti, sprendžiant įvairius klausimus, tokius, kaip išvykų į varžybas finansavimas, sporto inventoriaus atnaujinimas, darbo sąlygų gerinimas, tinkamos treniruočių aplinkos sudarymas ir... (gal nuskambės keistai) netrukdyti dirbti. Tą mūsų valdžia ir darbo – ir daro, ir padeda, ir netrukdo.

– Gal žinote, kaip situaciją būtų galima pagerinti ir sudaryti dar geresnes sąlygas treniruotis?

– Labai paprastai. Daugiafunkcės sporto salės statybos jau prasidėjo. Tikiuosi, tai neužtruks ir netaps dešimtmečio statyba. Tai lems daugelio s[orto šakų treniruočių sąlygų pagerėjimą.

Paklaustas, kokia sporto baze naudojasi daug pasiekimų pelnę lengvaatlečiai, Rokiškio rajono Kūno kultūros ir sporto centro direktorius Tadas Stakėnas atsakė: „Treniruotėms reikalinga įranga aprūpiname, tačiau bazė, kurioje treniruojasi lengvaatlečiai, yra Sporto centro stadione (jo būklę mato kiekvienas rajono gyventojas), žiemą lengvaatlečiai treniruojasi mokyklų sporto salėse.“ Lieka tikėtis, kad nauja daugiafunkcė sporto salė žymiai pagerins treniruočių sąlygas.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video