Apie Čedasų, Žiobiškio, Sėlynės istoriją – iš pirmų lūpų (0)

Pernai po Jūžintų kraštą keliavę muziejininkai šiemet tęsia kraštotyrines ekspedicijas po Rokiškio kaimiškąją seniūniją. Apie aplankytus kaimus, objektus, kalbintus žmones, surinktą medžiagą pasakojo Rokiškio krašto muziejaus muziejininkai Laima Skardžienė, Vilė Sarulienė, Simona  Strumskytė ir Justinas Malcius.

Atvėrė kriptą

Muziejaus Istorijos skyriaus vedėja L. Skardžienė sakė, kad aplankyti Rokiškio kaimiškosios seniūnijos gyvenvietes, kaimus pasirinko neatsitiktinai – muziejuje saugoma palyginti mažai medžiagos iš šio krašto, tad skubėta fiksuoti išlikusių liudininkų pasakojimus, sklaidyti gyventojų sukauptus fotografijų archyvus.

„Pradėjome nuo tolimiausio krašto – Čedasų, ten lankėmės kelis kartus. Apžiūrėjome Čedasų dvarvietę, piliakalnį, Plunksnočių paminklą, draustinį, bažnyčią, aplankėme seniausiu gyventojus ir jų senąsias sodybas. Deja, nesuradome senųjų Čedasų kapinaičių. Kalbinti Čedasų žmonės buvo labai įdomūs pašnekovai“, – įspūdžiais dalinosi L. Skardžienė. Kaip vieną įspūdingiausių objektų muziejininkai mini Čedasų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. Ją prižiūrinti Rasa Bajoraitė atvėrė pašaliečiams nematomas bažnyčios vietas, vieniems pirmųjų parodė kriptą, kur palaidotas kunigas, iškėlė iš spintų seniai nekilnotus daiktus – kryžius, smilkalines, vėliavas,

Paminklai

Su muziejininkais savo istorijomis dalijosi Aldona Narbutienė, Eleonora Vilimienė, Izidorius Blieka, dainininkė Janina Sukauskienė. Nuo pat XIX a. iki 2009 m. Čedasuose veikė mokykla – iš pradžių parapinė, pradinė, paskui septynmetė, vidurinė. Gausią medžiagą apie mokyklą surinko istorijos mokytoja Genutė Daugnorienė. Čedasiškiai pasakojo apie savo likimus, vaikystę, tremtį, piemenavimo laikus, partizaninį laijotarpį.

Muziejininkai aptiko ir iki šiol nematytų objektų. „Mums buvo naujiena šalia kelio prieš Plunksnočius 2012 m. Angelų sargų dienai paminėti pastatytas policijos paminklas, kviečiantis  saugoti ne tik miškus, bet ir žmones“, – pasakojo ekspedicijos dalyviai.

Mįslę užminė Čedasų apylinkėse esantis paminklas-koplyčia, muziejininkai tik spėlioja, kas ir kada jį statė. 1625 m. Čedasus buvo trumpam užėmę švedai, 1659 m. prie Čedasų vyko Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos kariuomenių kautynės, o 1812 m. susiję su Napoleono žygiu, tad paminklas galėjo būti pastatytas vienam iš šių įvykių atminti. 

Sėlynė

Dar viena ekspedicijos kryptis buvo Sėlynės kaimas, čia aplankytas paminklas, skirtas 1949 m. Vasario 16-osios deklaracijos signatarui, Prisikėlimo apygardos vadui Leonardui Grigoniui-Užpaliui, Pužonyse apžiūrėtos senosios kapinės, taip pat akmuo, skirtas Sėlynės kaime iki 1940 m. gyvenusioms šeimoms. Apie Sėlynės kaimo mokyklos renginius pasakojo buvusi matematikos mokytoja Janina Marijona Tarvydienė, apie stribus, kultūrinį gyvenimą, vakaruškas, senuosius kultūros namus ir didelį ekraną, kur rodydavo filmus ir pusė Rokiškio suvažiuodavo žiūrėti pirmųjų serialų prisiminė Rimantas Dudonis. Albinas Tigrūdis pasakojo apie partizaninį laikotarpį, šiose apylinkėse partizanavusį Leonardą Grigonį-Užpalį. Taip pat dalinosi išlikusiais prisiminimais apie Rokiškį, krautuvėles, verslininkus, žydą, kuris taisė dantį ir kaip į miestą atvažiuodavo cirkas. Istoriją papildė Bronislavos Aldonos Malcienės ir Marijonos Vygėlienės atsiminimai.

Audronė Šukienė daug papasakojo apie Sėlynės kultūros namus, kuriuose veikė begalės ansamblių, apie papročius, kaip švęsdavo varduves. Pvz. Vytautams, švenčiantiems varduves žiemą, pindavo vainiką iš mirtų.

Klebono šeimininkė

Žiobiškyje ekspedicijos dalyviai aplankė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, Steponių kaimo žudynių vietą. Dosniai prisiminimais dalinosi buvusi trijų Žiobiškio klebonų šeimininkė Teresė Strazdaitė. Ji išsaugojo kunigo Vytauto Balašausko archyvą, apeiginius drabužius. 1936 m. gimusi T. Strazdaitė jaunystėje dirbo laiškininke, paskui melžėja. Apie 1970-uosius atsikraustė į Žiobiškį. Trejus metus buvo paprasta darbininkė. Kadangi mokėjo buities darbus, atėjo šeimininkauti pas kleboną Vytautą Balašauską, rūpinosi jo buitimi 30 metų. Šeimininkaudama gyveno namelyje šalia bažnyčios. Rūpinosi ne tik maistu, bažnyčioje vyko dideli remonto darbai, teko daug valyti, šiukšles tvarkyti.

Apsipirkti į Daugpilį

Po remonto Teresė su dažytoja Tunaitiene vienos išdažė bažnyčią, suolus, o dažus atvežė iš Daugpilio Tunaitienės vyras. Teresė pasakojo, kad klebonas nebuvo išrankus maistui. Gyveno kukliai, kadangi maisto lengvai nusipirkti nebuvo, vykdavo su klebonu į Daugpilį. Daugpilyje pardavėjos buvo geranoriškos, abu juos pažinojo, todėl ir anksto palikdavo maisto produktų, ypač žuvies, silkės, mėsos. „Abu per abi rankas su krepšiais atgal bėgte dargi prieš statų kalną liežuvius iškišę į geležinkelio stotį“, – muziejininkams pasakojo T. Strazdaitė. Maisto klebonui palikdavo Rokiškio „Eglutė“, dabartinė „Maxima“.

T. Strazdaitė prisimena, kas klebonas rūpinosi bažnyčios remontu, bet dėl didelių mokesčių valstybei, įklimpo į skolas. Išgyveno, kad nėra iš ko remontą pabaigti. „Sėdi be pinigų, ašaros akyse ir kalbėdavo apie finansinę naštą labai dažnai“, – pasakojo moteris. 1993 m. klebonas netikėtai mirė, Teresė ūkio reikaluose padėjo dar dviem kunigams.

Aplankė tautodailininkus

Tatjana Pliuškienė –  kūrėja, siuvinėtoja, dovanojo muziejininkams rankdarbių, savo išleistas knygeles. Prisiminė kolektyvizacijos pradžią, kai tėvai turėjo atiduoti gyvulius. Skapiškyje T. Pliuškienė baigė septynmetę mokyklą, dainavo su Eugenija Bajoryte.

Muziejininkė V. Sarulienė sakė, kad jai pačiai išlikę sentimentai iš Žiobiškio, kur trejus metus teko dirbti kultūros namuose, atminty išliko alyvomis apsodintas kelias. Kai alyvos žydėdavo, visas Žiobiškis kvepėdavo. Muziejininkė aplankė darželio vedėją Fortūnatą Laužadienę, kuri dirbo nuo įstaigos įsikūrimo iki tol, kol nebeliko vaikų. Kultūrininkę iš garsios muzikų šeimos Leoniją Jočienę. Jos tėvas buvęs vargoninkas, instrumentų meistras. L. Jočienė, įgijusi dirigento specialybę, visą gyvenimą paskyrė kultūrai, statė spektaklius, vadovavo chorui. Muziejininkai beldėsi ir į Žiobiškio krašto tautodailininkų duris – savo kūryąa rodė Danas Stočkus, Gintaras Varnas, Rita Bukienė.