Atvirukų mainų entuziastai susitiko Rokiškyje – šio miesto vaizdai pasklis po įvairias pasaulio šalis   (0)

Postcrossingas arba pasaulinė atvirlaiškių mainų platforma sukurta 2005 m. Dabar šiame projekte yra užsiregistravusių daugiau kaip 800 tūkst. dalyvių iš 200  šalių, taip pat ir Lietuvos. Birželio 3 d. Lietuvos atvirukų mėgėjai rinkosi į Rokiškį – čia juos pakvietė postcrossingo entuziastas Vidas Seibutis. Šiai progai buvo specialiai sukurti ir atspausdinti atvirukai su Rokiškio miesto simboliais, kurie pasieks įvairias pasaulio šalis.

Rokiškio simboliai

Į Rokiškį atvyko Kauno, Vilniaus, Šakių, Šiaulių, Utenos atvirukų entuziastai, susitikimas prasidėjo nuo ekskursijos po miestą, paskui Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje vyko atvirukų mainai, dunksėjo dedami atspaudai – anspauduota 700 atvirukų (iš viso jų atspausdinta 800), skirtų Rokiškio miestui. Atviruką sukūrė Skaistė Zamblauskaitė, talkino V. Seibutis. Koliaže – Rokiškio dvaras, bažnyčia, kiškis, kiti miesto simboliai, šiuos vaizdus kolekcininkai išsiuntinės savo bendraminčiams į kitas pasaulio šalis.    

Renginio organizatorius, vienas iš aktyviausių šalyje postcrossingo dalyvių V. Seibutis pasakojo, kad tai tarptautinis projektas, kai žmonės atsitiktine tvarka gauna atvirukus iš viso pasaulio ir siunčia kitiems. Lietuvoje atvirukų mainais domisi ir kunigai, ir elektrikai, ir buvę policininkai. Šis judėjimas prasidėjo prieš 17 metų, kai vienas portugalas nusprendė, kad žmonės per mažai bendrauja laiškais, nors taip galėtų vienas kitą pradžiuginti. Portugalas sugalvojo, kaip tai pakeisti ir pradėjo atvirukų mainus. Lietuviai šį hobį atrado truputį vėliau, dabar šalyje yra 8 tūkst. postcrossingo mėgėjų.

Laukia iš Antarktidos

Rokiškyje Vidas vienas iš nedaugelio atvirukų entuziastų. Į šį pomėgį jis įsitraukė 2013 m., kai žurnale perskaitė straipsnį apie šį projektą. Užsiregistravo, užsikabino ir jau 10 metų tuo užsiima. „Užsiregistruodami nurodome, kuo domimės, kokie atvirukai patinka, tada gauname 5 adresus, paskui tų adresų daugėja. Pirmą atviruką gavau iš Vokietijos, Kelno, antras buvo iš Olandijos“, – pasakoja pašnekovas. Dabar rokiškėno kolekcijoje yra 10 tūkst. atvirukų iš viso pasaulio – nuo Kanados iki Naujosios Zelandijos. V. Seibutis norėtų sulaukti atviruko iš šiauriausio taško – Antarktidos, bet žino, kad šansų nedaug. Per keliolika metų iš ten į kitas šalis išsiųsta vos 20 atvirukų, juos siuntė mokslinėse stotyse dirbantys mokslininkai ir turistai.

Seniausias – iš Prancūzijos

 „Atskiro kambario dar nereikia, tuos atvirukus, kurie nelabai gražūs, laikau pufikuose, o visi kiti saugomi albumuose“, – apie didėjančią kolekciją kalba V. Seibutis. Paskutiniu metu, kai skaičiavo, buvo 27 albumai su atvirukais, kurie surūšiuoti pagal atskiras temas: turistiniai, su gyvūnais, žmonėmis, atspindintys pasaulio kultūras ir kt. Atvirukų geografija apima jau 100 šalių, Vidas sako, pagal piešimo, nuotraukų stilių jau galėtų atpažinti, iš kokios šalies jie atkeliavo. Atvažiavęs anūkas labiausiai domisi  atvirukais su mašinytėm ir gyvūnais, Vidas ir pats neretai peržiūri savo kolekciją.

Seniausias joje – 1930 m. atvirukas su miesto vaizdais, senais automobiliais iš Prancūzijos. V. Seibutis kelis kartus savo kolekciją pristatė viešai – buvo surengęs atvirukų parodas muziejuje, bibliotekoje.

Užrašai vertingesni

Anot pašnekovo, kiekvienas atvirukų vertę skaičiuoja kitaip – vieni pagal grožį, kiti pagal retumą.  Dažnai būna labiau vertinami ne atvirukai, o tai, kas užrašyta kitoje pusėje. „Kartais sulauki tokių palinkėjimų, kad net ant širdies saldu, malonu skaityti. Dabar iš Ukrainos daug atvirukų gaunu, susidarė jau visas albumas. Ukrainiečiai prierašuose dėkoja už paramą, taip pat rašo, kaip gyvena, kokios nuotaikos. Susipažinau su daug žmonių iš Ukrainos. Mainų metu kartais užsimezga draugystė, yra žmonių, su kuriais jau 8 metai palaikome ryšius, keičiamės laiškais, siuntinukais“, – pasakojo V. Seibutis. Prierašus ant atvirukų, siunčiamų į Ukrainą, vyras rašo ukrainietiškai, specialiai pramoko šią kalbą, į kitas šalis siunčiamus palinkėjimus užrašo angliškai.

Išlaidos azarto nemalšina

Rokiškėnas tvirtina – kiekvienam hobiui reikia pinigų ir laiko, ne išimtis iš atvirukų mainai. Jis  kasdien gauna 5–6 atvirukus, o pats per mėnesį išsiunčia po 130–140. Už pašto ženklus ir atvirukus sumoka 240 Eur. Kai pradėjo, nebuvo taip brangu. Dabar išsiųsti atviruką į Vokietiją kainuoja 1,40 Eur, į Japoniją – 1,10 Eur. Tačiau papildomos išlaidos neapmalšino azarto. „Čia kaip alkoholizmas“, – juokauja pašnekovas. Tiesa, per dešimtmetį buvo padaręs pusmečio pertrauką, bet greit pasiilgo buvusio užsiėmimo, tuščia pašto dėžutė nedžiugino. Turistinių atvirukų Vidas ieško prekybos centruose, turizmo centruose, muziejuose, regioninių parkų informacijos centruose. „Lietuvoje turime tris elektronines atvirukų parduotuves, patys maketuojame, spausdiname pieštus atvirukus ar iš nuotraukų“, – sakė pašnekovas.

Neišreklamuotų vietų

Paklaustas, kokiais vaizdais dar norėtų papildyti savo kolekciją, V. Seibutis sako, kad skonis su  laiku keičiasi. Iki karo jam patiko vaizdai su karine technika, nes pats tarnavo kariuomenėje, buvo tankistas. Kai prasidėjo karas, nebenori į tai žiūrėti. Dabar jį labiausiai domina iliustracijos,  paveikslų reprodukcijos, liaudies kultūra, nacionaliniai drabužiai, patiekalai, pastatai, Ukrainos senosios pirkios, malūnai, gamta.

„Turistinių atvirukų susikaupė didžiausios krūvos, su visais žymiausiai objektais vaizdų turiu, norėčiau neišreklamuotų vietų su gamtovaizdžiai, peizažais“, – sakė atvirukų entuziastas V. Seibutis.