Jaunų žmonių širdyse puoselėja ir ugdo istorinę atmintį bei supratimą (foto) (0)

Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos bendruomenė tikslingai dirba puoselėdama bei ugdydama savo moksleivių pilietiškumą ir neleisdama pamiršti, kokios iškilios krašto asmenybės vardą jie atstovauja. Minėdami 141-ąsias J. Tūbelio gimimo metines, tūbeliečiai progimnazijoje džiaugiasi Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko dukros Marijos Rimos Tūbelytės-Kuhlmann tapytų paveikslų paroda.

Iš muziejaus – per Kauną

J. Tūbelio progimnazijos fojė, balandžio 18 d. minimų 141-ųjų kraštiečio J. Tūbelio gimimo metinių proga, buvo atidaryta jo dukros M. R. Tūbelytės-Kuhlmann tapytų paveikslų paroda.

Progimnazijos direktorius Zenonas Pošiūnas juokėsi, jog tam, kad paroda iš Rokiškio krašto muziejaus fondų atsidurtų jų progimnazijoje, pirmiausiai visi turėjo „susitikti“ Kaune.

„Paroda buvo eksponuojama Kaune, istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Mūsų progimnazijos delegacija, kaip „nešiojanti“ J. Tūbelio vardą, buvo pakviesta vizito. Apžiūrėję parodą pagalvojom – kodėl jos nesurengus pas mus? Juk nuoširdžiai puoselėjame J. Tūbelio atminimą, moksleiviams ne tik tradicinėse istorijos pamokose kalbame, kas buvo J. Tūbelis, bet ir rūpinamės mūsų kraštuose esančiais jo atminimo ženklais: memorialiniu akmeniu jo gimtinėje, Ilgalaukiuose, bei ministrui pirmininkui atmintį pasodinta giraite“, – kalbėjo direktorius.

Siekia pažindinti kitais būdais

O kalbėdamas apie idėją progimnazijoje eksponuoti J. Tūbelio dukros parodą, Z. Pošiūnas sakė, jog kai paveikslai iš Kauno grįžo į krašto muziejų, buvo sutarta 141-ųjų ministro pirmininko gimimo metinių paminėjimui keletą jų eksponuoti progimnazijoje.

„Visada stengiamės, kad vaikai turėtų galimybę kitaip pažvelgti į istoriją. Fojė – pagrindinė mokyklos vieta, kurioje būriuojasi moksleiviai pertraukų metu, ateina ir išeina iš mokyklos. Čia parodą galės apžiūrėti ir tėvai, lydintys mažiausius mūsų bendruomenės narius – pradinukus. Dabar ne tik istorijos mokytojai galės pasakoti apie J. Tūbelį, bet ir dailės mokytojai turės galimybę atvesti mokinius ir kažką papasakoti iš savo perspektyvos“, – nevienpusę parodos naudą įžvelgė Z. Pošiūnas.

Anot jo, visada smagiau ir įtaigiau yra mokyti, kai galima „prisiliesti“.  

Bendrystė su moksleiviais

Parodą pristačiusi krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Laima Skardžienė sakė jautusi įpareigojimą suorganizuoti parodą progimnazijoje, nes be visa ko, yra šios ugdymo įstaigos mokinių tarybos garbės narė.

„Mes labai smagiai bendradarbiaujame su moksleiviais, todėl atvežti parodą į progimnaziją, minint jų įstaigai itin svarbią sukaktį, manau, geras sumanymas. Eksponuojami tikrai ne visi M. R. Tūbelytės-Kuhlmann darbai, kuriuos turime. Iš viso fonduose yra apie 60 paveikslų. Čia atvežiau devynis ir vieną rėmą paruošėme su pačios autorės nuotraukomis“, – parodą pristatė L. Skardžienė ir trumpai papasakojo apie pačią autorę, jos gyvenimą bei priminė keletą faktų apie tėvą – J. Tūbelį.

Netektis ir atradimai

Tėvo gimimo metinėms paminėti progimnaziją puošiantys M. R. Tūbelytės-Kuhlmann darbai – primityvizmo atspindžiai. Dar būdama gyva (1923-2014 m.) dailininkė itin džiaugėsi tokiu jos darbų priskyrimu primityvizmui, nes nesiekė būti kažkieno sekėja.

L. Skardžienė pasakojo, jog praėjus metams po J. Tūbelio mirties, 1940 m., dukra su motina Jadvyga Tūbeliene iš Sovietų okupuotos Lietuvos išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Tokį sprendimą šeimos moterys ryžosi priimti gelbėdamos savo gyvybes: jos buvo įtrauktos į NKVD likviduotinų asmenų sąrašą.

„Įsivaizduokite, kiek daug netekčių Marijai ir jos motinai vienu metu teko išgyventi. Dar nesusitaikei su tėčio netektimi, o neteni namų, draugų, savo įprasto gyvenimo – reikia palikti viską ir bėgti, gelbstint savo gyvenimus. Kaip sunku buvo su tuo susitaikyti...“, – istorija dalijosi L. Skardžienė.

Studijos ir darbai

Krašto muziejaus istorijos skyriaus vedėja pasakojo, jog po metų gyvenimo užsienyje, Marija gavo lietuvių stipendiją mokytis dailės koledže, kur baigė bakalauro studijas, o Čikagos universitete studijavo magistrą. Mama Jadvyga skatino ne tik studijuoti meną, bet ir pačiai imti tapyti.

Iš M. R. Tūbelytės-Kuhlmann minčių apie savus darbus: „Mano paveikslai – paprasti. Aš primityvistė ir tapau taip, kaip matau, kaip man patinka. Palyginus su kitais žanrais, primityvistai, paprastai, išlieka nepakeitę savo stiliaus ir nesivaikydami eksperimentų. Jie mano, kad jų unikalus stilius yra Dievo dovana ir dėl to jaučiasi užtikrintai“.

Prisiminimuose taip pat minimas dailininkas Adomas Galdikas (A. Galdikas – tapytojas, grafikas, scenografas, gimęs Giršinuose (Skuodo r.), gyvenęs Niujorke – aut. past.): „Mano tada dar gerokai netobuli paveikslėliai jam patiko. Ypač – mano gėlės. Jis sakė: „Tokius peizažus, kaip pačios, gali nutapyti ir kiti, bet tokių gėlių, kaip šitos – reta. Tai jau – labai labai reta. Jose toks tiesumas, toks paprastumas“ kartojo jis. Paskui nusiėmė savo storus akinius, truktelėjo mane už rankos ir sušuko: „Koks stebuklas, kad Juozo Tūbelio dukra išėjo į dailininkes!“.

M. R. Tūbelytės-Kuhlmann buvo labai ambicinga ir aktyvi menininkė: dailininkė, rašytoja, poetė.

Sukūrė kelis šimtus tapybos darbų, daugiausia: peizažų, natiurmortų ir portretų. Rengė personalines parodas Portlande (JAV), Taipėjuje (Taivanis), Kobėje (Japonija), St. Petersburg Beach (JAV)

Sutiko meilę

1947 m. M. Tūbelytė susipažino su vokiečių kilmės inžinerijos studentu Kurtu Kuhlmanu ir po metų draugystės susituokė. 1952 m. jiems gyvenant Niujorke, gimė sūnus Peteris Margeris Kuhlmanas. Jis – vienintelis vaikas.

1958 m. šeima apsigyveno Portlande, Oregono valstijoje. Vėliau keliavo po Pasaulį, kadangi inžinierius Kurtas vykdyti stambių projektų buvo kviečiamas į įvairias šalis.

1968-1986 m. šeima gyveno Taivanyje bei Japonijoje, iš kurios grįžo į JAV ir įsikūrė St. Petersburg Beach, Floridoje.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1991 m. M. R. Tūbelytės-Kuhlmann pirmą kartą po pabėgimo apsilankė tėvynėje, o po metų jai buvo suteikta Lietuvos pilietybė.

Nuo to laiko, ištisą dešimtmetį, ji kasmet vasarą atvykdavo į Lietuvą ir praleisdavo čia po tris mėnesius.

Nors buvo emigravusi, užsienyje gyvenusi M. R. Tūbelytės-Kuhlmann nepamiršo tėvynės. Ji piktinosi Sovietų Sąjungos politika ir žiauriu elgesiu okupuotoje Lietuvoje. Rašė atvirus laiškus įvairių laikraščių redakcijoms, stengdamasi paneigti Sovietinę dezinformaciją. Į oficialius priėmimus eidavo pasipuošusi tik lietuvių tautiniu kostiumu ir visus interesantus supažindindavo su Lietuvos istorija bei politine situacija Sovietų okupuotoje šalyje.

1998 m. viešėjo Rokiškyje ir susitiko su tėvo vardu pavadintos progimnazijos bendruomene.

Jausdama didžiulį ilgesį ir ryšį su tėvyne, tapytoja išreiškė norą, jog jos darbai po mirties būtų parvežti į Lietuvą. Sūnus P. Kuhlmanas mamos norą išpildė.

Istorija

L. Skardžienė priminė, jog remiantis skirtingais duomenimis, yra minimos dvi J. Tūbelio gimimo datos: 1882 m. balandžio 9 d. ir balandžio 18 d., o iškili Rokiškio krašto asmenybė palaidota Kaune (1939 m. rugsėjo 30 d.)

Buvo ryškus politikos ir visuomenės veikėjas, net trijų Lietuvos Vyriausybių ministras pirmininkas ir Lietuvos banko vadovas. Pasak L. Skardžienės, dėl ligos banko vadovu J. Tūbelis buvo neilgai, vos metus, tačiau tai irgi yra reikšmingas mūsų krašto istorijos faktas.

1995 m. vienai Rokiškio mokyklų suteiktas J. Tūbelio vardas, kuri 2012 m. tapo progimnazija ir jau 11 metų puoselėja tūbelietiškas iniciatyvas.