Aukštakalnių kaimo bendruomenėje – brandi sukaktis ir jaunatviškas entuziazmas (foto)  (0)

Pirmosios besikuriančios bendruomenės veikė ir mokėsi tuo pačiu metu – atsivėrus platesnėms galimybės, kliuvo ir daug nežinomybės. Dabar brandžiausios bendruomenės baigia antrą dešimtmetį, o jų nuveikti darbai liudija, kaip galima pakeisti savo aplinką, padaryti kraštą, kuriame gyveni, gražesnį, patogesnį.

Sprendė aktualias problemas

Aukštakalniečiai, šeštadienio popietę susibūrę į šventę „Po darbų“, turėjo dvigubą progą švęsti – Aukštakalnių kaimo bendruomenės 20-metį ir neatsiejamo šio kaimo kultūrinio reiškinio – kapelos „Barškutis“ 45-erių metų sukaktį. Aukštakalnių kaimo bendruomenės pirmininkė Sigita Bracienė, prisimindama pradžią, sakė, kad iš pradžių aukštakalniečiai bendrų veiklų ėmėsi drauge su Kamajų bendruomene. Tai buvo 2022-ieji. Tačiau jau po metų pamatė, kad problemos skirtingos ir nutarė veikti atskirai. 2003 m. kovo mėnesį susikūrė Aukštakalnių kaimo bendruomenė, jai vadovavo Zita Stočkuvienė, vėliau – Regina Kulikauskienė, Jolanta Jasiūnienė. S. Bracienė už bendruomenės vairo stovi jau 12 metų, į visuomeninę veiklą įsitraukę daugiau nei pusšimtis narių.

 „Bendruomenė sprendė daug kaimui aktualių problemų, pirmiausiai – tai vandentiekio priežiūra ir vandens tiekimas, gatvių pavadinimų kūrimas, lentelių su pavadinimų užrašais gamyba, kaimo teritorijos tvarkymo ir gražinimo darbai. Taip pat ežero įžuvinimo ir daug kitų darbų. Rinkome parašus, kad būtų baigiama išvežti 80 t chemikalų iš Baušiškių kaimo“, – apie bendruomenės iniciatyvas kalbėjo S. Bracienė.

Nuo baldų ligi pakrantės

Bendruomenei gražinant viešąsias erdves, aktyviau savo gyvenamųjų namų aplinką pradėjo rūpintis ir gyventojai. „Turime gražų, jaukų, puikiai sutvarkytą kaimą“, – džiaugėsi bendruomenės pirmininkė. Aukštakalniečiai buvo gyvi ne vien entuziazmu – įgyvendinamus projektus finansavo Rokiškio rajono savivaldybė, Žemės ūkio ministerija, Nyderlandų fondas, Rokiškio rajono vietos veiklos grupė ir ES. Už gautas lėšas susitvarkė bendruomenės namų vidų ir aplinką, įsigijo baldų, įvairios technikos, įsirengė erdves pobūviams ir edukacijoms, įrengėme Aukštakalnių ežero pakrantę. „Visų problemų neišsprendėme, todėl tebegyvuojame ir šiandien“, – bendruomenės ilgaamžiškumo paslaptį atkleidė S. Bracienė.

 Pradžia sunki

Z. Stočkuvienė, pirmoji bendruomenės pirmininkė, prisiminė kūrimosi žingsnius ir savo visuomeninę veiklą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kai buvo privatizuojamos ežerų pakrantės, tas pats grėsė ir Aukštakalnių ežero pakrantei. Bendruomenė dėjo pastangas, rinko parašus, kad išsaugotų viešą priėjimą prie ežero, paplūdimį.

„Bendruomenės veiklos pradžia sunki, kol nebuvo finansavimo, veikėme savo lėšomis – važiavome, darėme – gelbėjo entuziazmas“, – prisimena Z. Sočkuvienė. To entuziazmo anuomet buvo daug – kuriantis bendruomenei, žmonės vos tilpo įsalę.  

 Susiremontavo patys

J. Jasiūnienė taip pat prisiminė, kad pradžioje dėl nepatyrimo, būta visko. Kai gavo finansavimą patalpų remontui, paaiškėjo, kad lėšos skirtos tik statybinėms medžiagoms, darbus teks atlikti patiems. Salę remontavo kaimo vyrai – po savo darbų plušo bendruomenės labui. „Bendruomeniškumas prasideda tada, kai išeina iš savo komforto zonos, savo kiemo ribų…“ – kalbėjo bendruomenės atstovė ir pasidžiaugė, kad šiuo metu aukštakalniečiai neturi socialiai labai didelių skaudulių, todėl projektai tapo „minkštesni“.

Vėjo malūnai

Bendruomenės pirmininkė S. Bracienė įteikė simbolinius malūnus aktyviems nariams – Janytei Baraišienei, Reginai Kulikauskienei, Ritai Kvedarienei, Ingai Baltrukėnienei, Mildai Staškevičienei, Arrtūruis Kulikauskui, Jolantai Jasiūnienei,  Stasiui Braciui, Jūrai ir Nerijui Juknoms, Daivai ir Rimantui Girgždžiams, Vytautui ir Esmiraldai Smalsčiams, Gėnei Mikėnaitei, Birutei ir Antanui Mikalauskams, Gintautui martinėliui, Laimai Nidrienei, Polinai Trapnauskienei, Stasiui Šeškui, Onutei Kekužienei. Vieniems „kliuvo“ už sunkią seniūnaičio dalią, kitiems – buhalterijos tvarkymą,  kelių valymą žiemą, kūrybines idėjas ar… klebono vežiojimą.

Skambantis „Barškutis“ 

Jubiliejinius veiklos metus mininčios kapelos „Barškutis“ įkūrėja E. Smalstienė taip pat turėjo ką prisiminti – vadovė pasakojo apie veiklos pradžią, rodė nuotraukose užfiksuotus kolektyvo gyvavimo fragmentus. 1978 m., kuomet Esmiralda pradėjo dirbti kultūros centre, čia buvo daug kolektyvų. Veikė vaikų estradinis ansamblis, buvo vyrų, moterų ansambliai, kapela, merginų tautinių šokių kolektyvas. „Dalyvaudavome konkursuose, laimėdavome prizines vietas, turime daug apdovanojimų“, – pasakojo E. Smalstienė. Kapela „Barškutis“ iki šiol aktyviai koncertuoja įvairiuose Lietuvos miestuose, dalyvauja respublikiniuose konkursuose. Per pusę amžiaus kolektyve keitėsi kai kurie nariai, tačiau energingos kapelos įkūrėjos ir vadovės pastangomis, dainos ir muzika nenutilo.

Linkėjo tęsti darbus

Dvigubą sukaktį mininčius aukštakalniečius šventėje „Po darbų“ sveikino Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas, linkėjęs „Barškučiui“ dar ilgai skambėti, bendruomenei – tęsti pradėtus darbus. Kamajų seniūnė Lina Zolubienė pasidžiaugė, kad per daugelį metų bendruomenės kūrybiškumas neatslūgo. Padėkas perdavė Seimo nario Vidmanto Kanopos patarėjas Tadas Barauskas, sveikinimo žodį tarė Inga Belovienė, Panemunėlio daugiafunkcio centro direktorė.