Iš Rokiškio krašto kilusią sambo legendą įamžino vardinėje knygoje (0)

Rokiškio kraštas garsėja neeilinėmis, iš čia kilusiomis asmenybėmis. Nors skirtingoms amžiaus grupėms ar skirtingomis veiklomis besidomintiems kraštiečiams įsimena ir skirtingi vardai, tereikia pasigilinti į savo krašto istoriją ir pavyksta atrasti kažką nuostabaus. Vienas atradimų, apie kurį gruodžio viduryje buvo išleista knyga – iš Kriaunų krašto kilęs Lietuvos sambo legenda ir pradininku Lietuvoje pristatomas Pranciškus Eigminas.

Kiekvienam savo

Jei būtų surengta apklausa, kokias garsias Rokiškio ar iš apylinkių kilusias asmenybes gyventojai žino, turbūt vieną ir tą patį atsakymą išgirsti būtų sudėtinga.

Literatūra besižavintys tikrai paminėtų poetą Paulių Širvį, Alfonsą ar Juozą Keliuočius, teisininkai visų pirma prisimintų Mykolą Romerį, besidomintys politika – Juozą Tūbelį ar Algirdą Mykolą Brazauską, iš teatro-kino gerbėjų lūpų išgirstume Vaivos Mainelytės vardą. Sporto pasaulyje, kiekvienos šakos atstovai turėtų savo pavyzdį.

Po beveik dvejus metus trukusio darbo, paskutinįjį 2023-ųjų metų mėnesį ribotu, vos 500 egzempliorių tiražu buvo išleista Marytės Marcinkevičiūtės parengta knyga apie Lietuvos sambo legenda tituluojamą Pranciškų Eigminą (1936-2006) „Pranciškus Eigminas – Lietuvos sambo legenda“.

Pirma – muziejus

Rokiškio krašto muziejaus Laisvės kovų istorijos skyriaus vedėjas Valius Kazlauskas dalyvavo ištisame Pr. Eigmino atminimo įamžinimo procese.

„2011 m. su tuometinės Rokiškio rajono valdžios atstovu Albinu Urbonu ir Romu Kundeliu, Pranciškaus brolio Albino Eigimino kvietimu nuvykom į jo sodybą Širvintų rajone. Ten, ūkiniame pastate įrengtoje patalpoje, buvo visas sambo muziejus: medaliai, taurės, plakatai ir pan. Manęs, kaip muziejininko, klausia: „Gal šitą kolekciją reikia perduoti muziejui? Juk jis buvo Rokiškio krašto žmogus“. Ir jo našlė noriai viską atidavė, nes visi suprato: kur geriau bus išlaikyti eksponatus, jei ne muziejuje?“, – prisiminė istorikas ir pabrėžė, kad Krašto muziejuje atsidūrė per 3 tūkstančius įvairų eksponatų.

Išskyrė vitriną

V. Kazlausko teigimu, per keletą metų visi atiduoti eksponatai buvo įtraukti į muziejaus eksponatų sąrašą, o visos šios veiklos tarpininku tapo sambo legendos mokinys, imtynininkas (savigynos imtynių, dziudo), treneris, teisėjas, sporto organizatorius, sporto mokslininkas Eduardas Rudas.

„Krašto muziejuje ekspozicijos daugiau menančios grafų asmenybes. O Obeliuose esančiam muziejuj E. Rudas nupirko eksponatų vitriną, kurioje eksponuojame dalį perduotos Pr. Eigmino kolekcijos. Kitu mirusio kraštiečio įprasminimo momentu tapo šalyje organizuojami sambo turnyrai. Žinoma, jie vyko ir Pr. Eigminui dar būnant gyvam, tačiau po mirties E. Rudas juos įveiklino, kad būtų kažkoks „didesnis“. Dabar tai – ne tik varžybos, bet ir veteranų suėjimai, prisiminimai“, – kalbėjo V. Kazlauskas.

Viską apibendrinanti knyga

Pasak Krašto muziejaus istoriko, mintis išleisti knygą apie Pr. Eigminą kilo E. Rudui: „Man labai gražu, nesu matęs tokios iniciatyvos, kai mokiniai taip rūpinasi visapusišku savo mokytojo įamžinimu. Kai jau muziejuje atsirado Pranciškau ekspozicija, E. Rudas sako: „Užbaigimui, apibendrinimui, reikia parašyti knygą“. Ir iš tikrųjų, jei žiūrim į viską bendrai: vyksta memorialinis sambo turnyras, muziejuje saugoma ekspozicija ir, va, dabar išleista knyga apie asmenybę, jo veiklą“.

V. Kazlaukas pasakojo, kad E. Rudas surado bendrystę su sporto žurnaliste M. Marcinkevičiūte, turinčia patirties leidžiant knygas apie sporto pasaulio žmones: „Atliktas didelis, apie dvejus metus trukęs darbas „Pranciškus Eigminas – Lietuvos sambo legenda“, kuriame aprašomas tiek Pr. Eigmino gyvenimas, veikla, tiek ištransliuoti jo klasės draugų, bendražygių atsiminimai, atsiliepimai. Marytė tikrai daug dirbo, su diktofonu visur lekiojo, o ruošiant knygą labai pagelbėjo muziejininkų turima ir susisteminta medžiaga, atkeliavusi iš to privataus Eigminų muziejaus – viską buvo lengva atrasti“.

Istorikas džiaugėsi, kad prie knygos apie Rokiškio krašto sambo legendą išleidimo prisidėjo ne tik rajono savivaldybė, bet ir privatūs asmenys: „Tai liudija Pr. Eigminą buvus tikrai svarbia asmenybe Lietuvai“.

Asmeninis kelias

Pr. Eigminas gimė Bajorų kaime netoli Kriaunų, lankė Obelių mokyklą. Išvykęs į Vilnių, studijavo Vilniaus universitete (VU), kur paskui ir dirbo prorektoriumi ūkio reikalams.

„Ir knygos „Pranciškus Eigminas – Lietuvos sambo legenda“ viršelio nuotrauka pasirinktina neatsitiktinai. Taip pat kraštiečio Klaudijaus Driskiaus darytoje fotografijoje Pranciškus užfiksuotas VU erdvėse, judesy, nes šis žmogus buvo ne tik sportininkas. Jis visus savo auklėtinius skatindavo ir sugebėdavo motyvuoti užsiimti ne tik sambo, bet ir įgyti kažkokią specialybė. Tikrai daug jo ugdytinių tapo profesionalais, įvairių sričių daktarais“, – apie žymųjį kraštietį pasakojo V. Kazlauskas ir pasidžiaugė, kad Pr. Eigmino puoselėtai sporto šakai Rokiškyje dabar labai nuoširdžiai atstovauja puiki trenerė Gita Čečienė.

Sportas visada buvo šalia

Pr. Eigminą pažinoję žmonės sambo legenda tituluojamam sportininkui, jam dedikuotoje knygoje, negaili gerų žodžių. Anot kalbintųjų, iš Rokiškio kilęs, tvirtas ir sudėtingą veiksmų techniką įvaldęs jaunuolis, greitai tapo Lietuvos laisvųjų imtynių čempionu, sporto meistru ir net aštuonis kartus Lietuvos sambo pussunkio bei sunkaus svorio čempionu, sporto meistru.

Pr. Eigminas buvo vienas iš sambo pradininkų Lietuvoje, pirmasis Lietuvos sambo federacijos prezidentas, vienas iš aktyviausių Europos ir Pasaulio sambo elito veikėjų, pirmasis aukšto meistriškumo tarptautinės kategorijos sambo teisėjas.

Pats rašė knygas

Tačiau jis buvo ne tik geras sportininkas, bet ir puikus treneris, mokslininkas, strategas, organizatorius ir raštingas žmogus.

Pr. Eigminas rašė knygas ir straipsnius sambo imtynių tematika: „Savigynos imtynių ABC“, „Savigynos imtynių – pirmieji žingsniai“, „Mokykimės sambo“. Jam priklauso nemažai straipsnių, mokymo priemonių, knygų, monografijų.

Savo darbinę veiklą jis sėkmingai derino ir su mokslais doktorantūroje, parašė mokslinį darbą ir apgynė daktaro disertaciją bei tapo ekonomikos mokslų daktaru, vėliau – docentu.

O knygą apie patį Pr. Eigminą galima pavartyti ir paskaityti Obeliuose esančiame Krašto muziejaus Laisvės kovų istorijos skyriuje, kur eksponuojama ir sambo pradininko sukaupta medalių, taurių kolekcija.