Keturšalė draugystė: dar viena paramos Ukrainai forma ir pasiruošimas „Baltijos rampai“ (0)
Praėjusią savaitę Rokiškio Kultūros centras sulaukė svečių: į kūrybinį procesą su Rokiškio liaudies teatro (RLT) aktoriais nėrė profesionalaus teatro režisierius Dmitryj Gusakov. Viso mėnesio darbą vainikuos pagal Latvišką pjesę Ukrainos režisieriaus statytas lietuvių – rokiškėnų – spektaklis „Gerai arba nieko“, kurį kolektyvas veš į didžiausią Baltijos šalių festivalį „Baltijos rampa“.
Buvo pažįstami
Prieš 5-erius metus D. Gusakov jau dirbo su RLT aktoriais. Prisiminęs tą patirtį profesionalaus teatro režisierius džiaugėsi puikiu bendradarbiavimu: „Draugystė su Rokiškiu prasidėjo 2016 m., kai su savo teatru „Zierkala“ („Veidrodis“) dalyvavome Rokiškio „Interrampoje“. Tada Kultūros centro direktorius Erikas Druskinas pakvietė mane atvykti, nors tas mano atvykimas įvyko dar, beveik, po metų. Tai buvo labai smagūs, nenuobodūs pora ar net trys mėnesiai darbo su puikiu kolektyvu. Smagus spektaklis“.
Tąkart D. Gusakov pastatė Ukrainos liaudies pasakų motyvais paremtą spektaklį „Buvo buvo kaip nebuvo“. Humoro nestokojantis, iš 10-ies skirtingų pamokančių pasakėčių susidedantis spektaklis abejingų nepaliko.
O ir patys RLT aktoriai darbą su D. Gusakov prisiminė labai šiltai.
Į Baltijos rampą
Šį kartą profesionalus režisierius iš Ukrainos su RLT komanda dirba ne šiaip: jie ruošiasi „Baltijos rampai“ – didžiausiam, bendram trijų Pabaltijo valstybių projektui.
RLT režisierė Neringa Danienė pasakojo, kad festivalis „Baltijos rampa“, vykstantis kas antrus metus ir vis kitoje šalyje, šiais metais kviečia visus į Latviją.
„Mes buvome pakviesti dalyvauti festivalyje, nes mūsų teatras paliko didžiulį įspūdį „Baltijos rampos“ organizatoriams. Sąlyga – festivaliui turime pastatyti spektaklį, pagal Latvišką pjesę. Apskritai, taip jau būna – kurioje šalyje vyksta festivalis, remiantis tos šalies dramaturgija ir statomi spektakliai“, – trumpai esmę išdėstė N. Danienė.
Anot jos, pasitarę su trupe nusprendė, kad nori šį pastatymą atiduoti režisieriui iš Ukrainos, būtent – D. Gusakovui.
Vertina darbus
Pasiteiravus, kodėl būtent šiam režisieriui, N. Danienė neslėpė – teatro žmonės su didžiuliu malonumu prisimena darbą su juo ir iki šiol kalba, kad reikėtų dar kažką kartu įgyvendinti.
O atsakydama į klausimą, ar RLT režisierei „neskauda“ svarbaus festivalio spektaklį „atiduoti“ svečiui, N. Danienė šypsosi – nei kiek.
„Neturiu jokio komplekso, kad aktoriai įsimylės kažką labiau, nei mane (juokiasi – aut. past.). Nes aktoriai tobulėja mokydamiesi iš skirtingų režisierių. O Dymos darbus aš žinau: dirba jis be proto įdomiai, labai gerai spektakliuose išpildomos vizualizacijos. Jo spektakliai labai tinka tarptautiniams festivaliams. Ir tas karas – vėl norėjosi palaikyti ukrainiečius, galų gale, duoti užsidirbti Ukrainos režisieriams“, – sakė pašnekovė.
Tačiau „užleisti vietą“ prie teatro vairo nebuvo taip paprasta – visa tai reikėjo suderinti su Lietuvos bei Latvijos mėgėjų teatrų sąjunga, ar jie leidžia įtraukti ketvirtą šalį į trijų Pabaltijo šalių projektą. Gavę leidimą ir palaikymą, ėmėsi darbų.
Su kolege dirbs pirmą kartą
Kartu su D. Gusakov Rokiškyje dirbs ir ukrainietė scenografė Oksana Radkievič.
Pasakodamas apie ją, svečias neslėpė, jog Rokiškyje jie pirmą kartą dirbs kartu.
„Su Oksana dar nesame dirbę. Norėjome kartu įgyvendinti projektą Lenkijoje, bet prasidėjo karas ir viskas nutrūko. Todėl dabar, kai tik atsirado galimybė – prireikė scenografo, pagalvojau apie Oksaną ir bandysime daryti kažką bendro“, – pasakojo D. Gusakov.
Prakalbus apie spektaklį, režisierius visų siužeto vingių neatskleidė, daugiau kalbėjo apie potekstę.
Spektaklio „Gerai arba nieko“ žanras – detektyvas su juodojo humoro elementais, pagal Latvijos dramaturgės Elizabete Hafere pjesę.
Autorė taip pat aktyviai dalyvaus spektaklio kūrimo procese, tad mėnesio pabaigoje, pirmiausia – rokiškėnai, o tada jau ir „Baltijos rampos“ žiūrovai išvys absoliučiai tarptautinį ukrainiečių, lietuvių ir latvių darbą.
Scenoje – moteriška kompanija
Spektaklyje pasakojama apie nepakenčiamą laikraščio redaktorę, kuri netikėtai miršta. Visiems pasidaro įdomu, kas jai nutiko, ar prie to „neprisidėjo“ kuris nors iš redakcijos darbuotojų.
- Gusakov sakė, jog turėjo galimybę rinktis pjesę iš keleto jam pasiūlytų variantų.
„Kodėl man patiko ši pjesė? Pirmiausia – man įdomu, kaip autorė projektuoja tą diktatoriaus atsiradimą mažame miestelyje, mažoje redakcijoje. Čia ir paralelė su šių dienų įvykiais Pasaulyje – karu. Vis ta analizė: kaip tironas ir diktatūra gali atsirasti tiek mažoje redakcijoje, tiek didelėje valstybėje. Kitas dalykas – įdomu, kad autorė davė toną, jog blogį galima išnaikinti blogiu. Jei kalbame apie nužudymą. Kiek turi būti didelis blogis, kad būtų pateisinamas kitas blogis? Juk nužudymas, nelyginant, yra blogis“, – filosofiškai dėstė režisierius.
Gilu, bet suprasti nebus sunku
Tačiau D. Gusakov teigimu, paralėlių čia taip aiškiai nebus ir žiūrovai gal neįžvelgs nieko: „Tavo padėtis, esama situacija kiekvienoje medžiagoje verčia matyti tuos dalykus. Gal autorė net nebandė nieko pasakyti, gal, tikrai, tai tėra lengva humoro pjesė. Bet kai tu esi tam tikroje situacijoje, daug ką vedi per tas paraleles“.
Ir čia režisierius prisiminė paties, Ukrainoje, statytą spektaklį pagal Sakartvelo autoriaus pjesę, parašytą po 2008 m. karo, kai Rusija aneksavo dalį Sakartvelo.
„Mes spektaklį savo pastatymuose turėjome nuo 2019 m. Atnaujinome jį neseniai ir pamatėm, kad tada statydami – daug ko nesupratom. Daug ko nežinojom, neįsivaizdavom“, – sakė ukrainietis.
Anot pašnekovo, spektaklis geras tada, kai tinka ir tam, kuris neieško jokių prasmių, ir tam, kuris suranda kažką daugiau.
Turėjo pateikti 20 dokumentų
Visiems žinoma, kad kariaujant Ukrainai, vyrams iš šalies išvykti sunku. Paklaustas, ar jam tai buvo problema, D. Gusakov atsakė: „Jei tavo visi dokumentai tvarkingi, viskas yra įmanoma. Nėra lengva, bet – įmanoma. Žinoma, jei žmogus sugalvotų šiaip sau išvažiuoti, tai taip negalima. Išvykimui iš šalies reikalinga priežastis. Vieninteliai vyrai, kurie gali laisvai išvykti yra tie, kurie turi pažymą, kad negali kariauti dėl sveikatos. Mane čia siuntė teatras, aš turiu iškvietimą, be to, pasirašiau įsipareigojimą sugrįžti. Teatras už mane laiduoja. Ir jei aš negrįšiu, teatras turės rimtų problemų. Nepaisant to, ir aš turėjau pateikti net 20 dokumentų“.
Įtakos lengvesniam išvykimui, pasak Rokiškyje viešinčio ukrainiečio, turėjo ir tai, kad jis trylika mėnesių jau buvo armijoje – išpildė pareigą šaliai.
Atitarnavusius skirtą laiką vyrus lengviau išleidžia iš šalie nei tuos, kurie netarnavo. Dabar, oficialiai, D. Gusakov jau rezervistas.
Profesionalas
Dešimt metų profesionaliu režisieriumi dirbantis D. Gusakov yra pastatęs 30 spektaklių su skirtingų teatrų aktoriais Odesoje, Charkive, Kyjive. Kol kas, kalbant apie pastatymus užsienio valstybėse, čia minima tik Lietuva. Jei ne karas, sąraše būtų ir Lenkija.
Tačiau profesionalas režisierius dirba ne tik su profesionaliais aktoriais. Savo žiniomis ir patirtimi jis dalinasi ir su mėgėjais.
Šiuo metu D. Gusakov Chmelnickio miesto regioniniame muzikos ir dramos teatre meno vadovu.