Lietuva turi Mažylį, o Juodupė – Karalių (foto) (0)

Iš pradžių manyta, kad ant Lietuvos ir Latvijos „rubežiaus“ esanti Juodupė skaičiuoja tik antrąjį savo gyvavimo šimtmetį, bet šio miestelio ir jo apylinkių entuziastai, teberenkantys istorinę medžiagą, nuotraukas, prisiminimus ir daiktus, įrodė, kad Juodupei – 333 metai.

Skaitė pranešimą

Tiesa, tai dar ne viskas, nes ir toliau vietiniai prašomi dalintis turima archyvine medžiaga: dokumentais, užrašais, dienoraščiais, atsiminimais ir nuotraukomis, apie šios gyvenvietės praeitį. Tuo tikslu Facebook jau netrukus turėtų atsirasti ir speciali paskyra, kurioje turima informacija galėtų dalintis visi, ką nors žinantys apie miestelio praeitį.

Viso šio istorinio reikalo entuziastas, kraštietis, sociologas, kibernetikas Alvydas Karalius, gimęs Raišių kaime ir augęs Juodupėje, kuris Antaninių išvakarėse surengtos konferencijos „Juodupė nuo seniausių laikųׅ“, skaitė pranešimą „Juodupė nuo 1690 iki 1907 metųׅ“ apie Juodupės istoriją.

Iliustruoja medžiaga

Tą vakarą Juodupės bendruomenės namų salė buvo pilna įvairaus amžiaus vietos gyventojų. Konferenciją senoviniais šokiais pradėjo viešnios – Rokiškio kultūros centro istorinių šokių kolektyvas „Saltare la Lavanda“, sušokęs porą senovinių šokių. Taip pat veikė paroda „Juodupė ir juodupiečiai nuo seniausių laikų“.

Po to pranešimą apie Juodupę ir jos apylinkes nuo 1690 iki 1907 metųׅ skaitė kraštietis, matematikas Alvydas Karalius, Vilniuje gyvenantis, bet aktyviai tyrinėjantis savo gimtojo krašto istoriją. Savo pranešimą jis gausiai iliustravo skaidrėmis, kuriose sukaupta visa turima informacija, nuotraukos, brėžiniai, žemėlapiai, užrašai, piešiniai.

Norėjosi įrodymų

Pagal Rokiškio grafystės inventoriaus 1825 metų apyrašą (prieš 200 metų) Juodupėje stovėjo vandens malūnas, keturios užvažiuojamos karčiamos (kur buvo galima ne tik pavalgyti išgerti, bet ir pernakvoti ir arklius pašerti) viešoji pirtis ir 5 gyvenami amatininkų ir krautuvininkų namai.  

„Man norėjosi surasti įrodymų, kur tie pastatai konkrečiai čia, Juodupėje, stovėjo, ar ką rodo žemėlapiai? „Kai XIX a viduryje grafo Reinoldo Tyzenhauzo užsakymu darė Rokiškio grafystės žemėlapį, Juodupės vietoj nubraižytas užstatymas. Ten galima atskirti ir 5 gyvenamus namus ir malūną ir karčiamas. Užrašyta lenkiškai Pajodube ar Pajodupe (sunkiai matosi). Vėlesni, žemėlapiai daug skurdesni. XX a pradžioje keliuose žemėlapiuose Juodupės vietoje nieko neparodyta. Atrodo didžioji dalis jų yra perbraižyti iš netinkamo šaltinio. Iš tiesų turime 1900 m. Juodupės miestelio planą, kuriame parodytas ir malūnas su manufaktūra ir keli pastatai, stovintys  jau kitose vietose nei buvo prieš 50 m. Matyt, daugelis buvo sudegę, ar kitaip sunykę. Pastatai ir jų funkcijos per amžius akivaizdžiai keitėsi. Pvz. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais čia buvo muitinės postas, kai patekome į Rusijos imperiją ir jau nebebuvome pasienio miestas. Arklinis kelias Vilnius-Ryga ėjo ne tik pro Rokiškį, bet ir pro Juodupę, atsiradus traukiniams jo reikšmė sunyko. Ieškau duomenų, kokią įtaką gyvenvietei atsirasti  padarė vandens malūnas. Jie Rokiškio dvare išties buvo populiarūs jau XVII a.“,– kalbėjo A. Karalius.

Tyrinėja dokumentus

Kraštietis mokslininkas faktų apie Juodupę jis ieško e-pavelde, bažnytiniuose dokumentuose, renka archyvuose, prašo žmonių pasidalinti prisiminimais.

„Dabar jums pristatysiu tai, ką pačiam teko surasti Rokiškio krašto muziejaus archyvuose ir senoje Onuškio bažnyčios metrikų knygoje (1685-1740 metų). Radau įrašą, kad 1690 metais Aknystoje buvo krikštijamas vaikas, kurio krikšto mama buvo Elena Bučinska (Bučinskaitė) iš Juodupės. Tai pirmoji data, kai matome Juodupės vardą“, – sakė A. Karalius.

Konferencijoje jis pasakojo apie tai, ką rado istoriniuose dokumentuose, rodė skaidres kaip keitėsi Juodupės vardo vertimai į kitas kalbas, kokie čia stovėjo pastatai, kaip formavosi miestelis, jos apylinkės, kiek įtakos Juodupės atsiradimui turėjo tai, kad ji yra Lietuvos ir Latvijos pasienyje, kokią įtaką darė vandens kelias ir vandens malūnas, vietos verslas.

Įamžins paminklu

Pagal šiuos skaičiavimus 2023 metais nuo Juodupės vardo paminėjimo sueina jau 333 metai.

Pasak vietinių, nauja miestelio „gimimo“ data dar neįamžinta, Juodupės centre stovi tik jos šimtmečiui skirtas akmuo.

Skulptorius Robertas Žaliukas naująjį Juodupės gimtadienį ketina iš idėjos paversti realybe – istorinę datą įamžinti akmenyje. Nors kol kas projektas dar tik eskize, tačiau sumanymą ketinama įgyvendinti kitų metų Antaninėms, kurios Juodupėje yra viena didžiausių metų švenčių.

Sulaukė palyginimo

Juodupės bendruomenės namų salėje surengta nuotraukų ir archyvinių dokumentų paroda „Juodupė ir  juodupiečiai nuo seniausių laikų“, kurios iniciatorė – Onuškio bendruomenės pirmininkė ir seniūnaitė Elena Blažienė. Ji ekspoziciją parengė kartu su A. Karaliumi. Tad susirinkusieji smalsiai apžiūrėjo senas nuotraukas, užrašus, bandė atpažinti objektus ir vietovardžius.

Po pranešimo A. Karalių sveikino ir jam už daug pastangų reikalaujančius tyrinėjimus dėkojo Juodupės seniūnas Valdas Adomonis, Juodupės bendruomenės pirmininkas Zenonas Viduolis, rokiškio rajono tarybos narė Lina Meilutė-Datkūnienė su vyru, Juodupės seniūno pavaduotoju Mariumi Datkūnu, Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Laima Skardžienės ir muziejininkė Simona Strumskytė, vietos gyventojai.

Kraštiečiui A Karaliui, dėkodamas už indėlį į Juodupės istoriją, M. Datkūnas jį palygino su profesoriumi Liudu Mažyliu, suradusiu Vasario 16-osios aktą: „Lietuva turi Mažylį, o mes turime Karalių, kuris taip pat surado mums svarbų dalyką ir pagilino mūsų istorines žinias. Noriu padėkoti jums už kelionę laiku. Ačiū Alvydui, Elenai ir Robertui“.

Istorinė konferencija baigėsi Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro Juozo Vaičkaus „Skrajojamojo teatro" spektakliu „Ivinskio obelys“.

Skirtingi duomenys

Juodupė – miestelis Rokiškio rajone, 16 km į šiaurę nuo Rokiškio, 6 km nuo sienos su Latvija, seniūnijos centras. Juodupėje stovi Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia (nuo 1938 m.), veikia gimnazija, vietos verslai.

Pasak vienų istorinių šaltinių, Juodupė atsirado prieš gerus 100 metų, kai 1907-aisiais pradėjo kurtis gyvenvietė prie Oskaro Trėjaus vilnonių audinių fabriko.

Pasak kitų šaltinių, miestelio atsiradimo data nurodoma 1769 metai, kai buvo įsteigtas Pajuodupio muitinės punktas.

A. Karalius atrado dar vieną Juodupės atsiradimo datą, skaičiuojančią jau ketvirtąjį šimtmetį.