Pagerbtas unikalius archyvus išsaugojusio Laisvės kovų metraštininko A. Dručkaus atminimas (foto) (0)

Laisvės kovų istorijos muziejus Obeliuose įkurtas beveik prieš 25-erius metus, kuomet Laisvės kovų dalyvis, mokytojas, kolekcininkas Andrius Dručkus dovanojo valstybei savo surinktą ir okupacijos metais išsaugotą kolekciją, įkainotą daugiau nei puse milijono litų. Muziejaus įkūrimo iniciatorius iki gyvenimo pabaigos skleidė pilietiškumo, patriotiškumo idėjas, švietė jaunimą, dabar šiuos darbus tęsia šeima, muziejininkai. Rugpjūčio 26 d. Obeliuose vyko A. Dručkaus penktųjų mirties metinių paminėjimas, renginyje dar kartą vartyti Lietuvos istorijos puslapiai, pagerbtas Obelių krašto Laisvės kovų dalyvių atminimas.

Priesaiką davė 17-kos

 Į renginį Obeliuose susirinko visuomenininkai, šauliai, kariai. Tęsti pradėtus darbus ir puoselėti patriotines idėjas linkėjo Rokiškio rajono savivaldybės vicemeras Antanas Taparauskas, prisiminimais apie A. Dručkų dalinosi jo artimieji, muziejininkai Valius Kazlauskas, Dijana Meškauskienė.

A.Dručkus 1945 m., būdamas vos 17-kos, prisijungė prie Vyties kuopos partizanų. Po metų vado Balio Vaičėno nurodymu legalizavosi, tapo partizanų ryšininku. Okupacijos metais priešinosi gyventojų dvasiniam genocidui, kaupė ir saugojo medžiagą apie Laisvės kovas. Mokytojaudamas Kaune rengdavo ekspedicijas, keliaudavo su kraštotyros būreliu po visą Lietuvą, rinko liaudies meno dirbinius, kryžius, koplytstulpius, skulptūrėles, kitus eksponatus, kurie šiuo metu taip pat eksponuojami muziejuje. Melioracijos laikais kraštotyrininkai išgelbėjo daug vertingų eksponatų.

Slėpdavo pas vienuoles

Okupacijos laikais, kai už tris „netinkamas“ nuotraukas laukdavo tiesioginė kelionė į Sibirą,  saugoti eksponatus buvo pavojinga. A. Dručkaus anūkas Mantas Kelečius prisimena, kaip senelis sakydavo, kad jį labai daug kartų lydėjo Dievo ranka. A. Dručkus padėdavo vienuolėms ūkiškuose, buities darbuose, jos yra padėjusios išsaugoti ne vieną eksponatą, kai kuriuos daiktus A. Dručkus slėpdavo pas seserį, kitus patikimus žmones.

„Senelis nudirbo labai didelį darbą, po jo mirties negalėjome palikti tuštumos, kad viskas nueitų perniek. Nežinojome muziejaus ir išsaugotos kolekcijos likimo. Po senelio laidotuvių supratome, kad turime visa tai įprasminti. Senelis įskiepijo mums vertybinius pagrindus, svarstėme, galbūt mūsų giminės užteks, kad tęstume tai, ką jis darė vienas“, – apie tęsiamas švietėjiškas iniciatyvas kalbėjo M. Kelečius.

Vaikystės „pasakos“

Mantas sako, kad senelio idėjos jam labai svarbios, o vertybės buvo skiepijamos nuo mažumės. „Dar vaikystėje girdėdavome jo sekamas pasakas prieš miegą, tik vėliau suvokėme, kad tai ne pasakos, o tikri įvykiai, kuriuose dalyvavo senelio artimieji, bendražygiai, ką jis pats patyrė, išgyveno“, – pasakoja M. Kelečius, po senelio mirties įkūręs asociaciją „Andrius Dručkaus iniciatyva“. Jos pagrindas – puoselėti pilietiškumą ir patriotiškumą, akcentuojant tai jaunajai kartai.   „Ne kartą iš Kauno, Vilniaus ar Klaipėdos vežėme į Obelius jaunimo organizacijų atstovus, jie galvodavo, kad atvyks į kažkokį Rokiškio kaimą ir pamatys gryčią su klėtyje išdėliotais ūkio rakandais, tačiau nustebdavo, kai pamatydavo, kad čia yra kažkas nuostabaus“, – pasakojo M. Kelečius. 

 Unikalūs dokumentai

A. Dručkaus išsaugotoje kolekcijoje – knygos apie rezistenciją, tarpukario ir atkurtos Lietuvos kariuomenę, liaudies meno kūriniai, medaliai, ordinai. Vertingiausia medžiaga – Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanų archyvas, joje šiaurės rytų Lietuvos partizanų istorija, dokumentai, vado dienoraštis, užrašai, testamentas. Archyvas gyvas, jis nėra paliktas stalčiuje – remdamiesi unikaliais dokumentais, žmonės rašo knygas, mokslinius darbus.

M. Kelečius sako norintis įgyvendinti dar vieną idėją, kad žmonės, atėję į Obelių kapines galėtų lengviau surasti Laisvės kovotojų kapus, pastatyti obeliskus su Vyties kryžiumi –vienu pagrindinių partizanų simbolių.

Gyveno muziejuje

Laisvės kovų istorijos muziejaus skyriaus vedėjas V. Kazlauskas pasakojo, kad  lankytojai,  muziejininkai iš kitų miestų stebisi, kaip galėjo vienas žmogus surinkti tokią kolekciją. Kuomet užsitraukęs valdžios rūstybę už antisovietinę veiklą 1974 m. A. Dručkus buvo išmestas iš mokytojo pareigų, neturėjo pastovių pajamų, bet savo idėjos neapleido. Muziejinę veiklą pradėjo būdamas jau 70-ties. Įkūrus muziejų, jame ir apsigyveno, turėjo kambarėlį ir virtuvę. Du dešimtmečius vykdė švietėjišką veiklą, ypač jam svarbu buvo skiepyti patriotines vertybes jaunimui. Pasak V. Kazlausko, ši veikla tęsiasi, eksponatų daugėja, jie jau nebeišsitenka ekspozicijų salėse, todėl planuojami muziejaus pastato  palėpės įrengimo darbai.

Knyga ir spektaklis

„Dabar vyksta antras atgimimas, Izidorius Blieka atstatė paminklą Čedasuose, Povilas Stumbrys  žada pastatyti obeliską pastatyti Pandėlyje, vyksta gražūs darbai – pilietiškai visuomenei reikia suteikti galimybę, palaikyti idėjas“, – kalbėjo V. Kazlauskas. 

Renginyje Salų dvaro teatras parodė Eligijaus Daugnoros režisuotą spektaklį pagal Vytauto V. Landsbergio dramą „Bunkeris“. 

Apie daugiau nei prieš 30 metų vykusius istorinius įvykius, kuriuose pats dalyvavo, valstybės gynėjus pasakojo pulkininkas Aleksiejus Gaiževskis, pristatęs knygą „Tarp dangaus ir žemės“, skambėjo bardo, pulkininko leitenanto Valerijaus Šerelio atliekamos dainos.