„Svetimkūniai“ ant išgelbėtų staltiesių ir lovatiesių (foto+video) (0)

Amarai, erkės, širšių lizdai – naujausia Arūnės Tornau paroda skirta tiems, kurie kartais nepastebimi, dažnai nemėgstami ir laikomi nepageidaujamais svetimkūniais. Tačiau menininkė, savo darbuose kelianti ekologines tema, svarsto – galbūt gamtos požiūriu, mes, žmonės, esame tie svetimkūniai, o ne gamtos kūriniai, kuriuos naikiname.

Senos staltiesės

Paroda „Svetimkūniai“ šių metų pradžioje buvo eksponuojama Vilniuje, dailės galerijoje „The Room“, o balandžio 14 d. persikėlė į Rokiškio krašto muziejų, su kuriuo menininkė jau anksčiau užmezgė bendradarbiavimo ryšius.

Pristatydama parodą A. Tornau atkreipė dėmesį į paveikslų faktūrą – jie tapyti ant audinių, kurie atkeliavo iš kitų gyvenimų – senų lovatiesių, staltiesių. Pasak darbų autorės, moterys kažkada jas labai brangino, rankomis austas daiktas buvo vertybė, juos saugodavo kraičių skryniose. Šiais laikais niekas nebenori krakmolytų staltiesių. Kai kas dar išsaugo senuosius audinius, kaip brangų močiutės palikimą, bet tie daiktai nebeturi gyvenimo, netarnauja pagal paskirtį.

„Pradėjau rinkti tas staltieses ir lovatieses, jos austos iš natūralių siūlų. Šiandieninė drobė, kurią perkame parduotuvėje, pusiau sintetinė <...> Plačiąja prasme bandau tuos audinius išgelbėti, suteikti jiems kitą gyvenimą. Man tai nelabai lengvai duodasi. Pradedu nuo pirminio taško – gruntuoju drobę 10 kartų ir daugiau. Tai labai ilgas procesas, kol drobė tampa tinkama tapybai. Tai tampa ritualu – tapau vieną paveikslą ir ruošiu naują drobę, kurią naudosiu po mėnesio ar pan.“, – kalbėjo tapytoja.

Siuvinėti miško gyventojai

Naujuose darbuose A. Tornau dar kartą paliečia ekologijos temą, šįkart drobėse – nekenčiami ir naikinami „svetimkūniai“, kurie gyvena šalia mūsų, o autorė kviečia pažvelgti į juos atidžiau, jais grožėtis. Anot menininkės, grybai ant medžių, kerpės, musmirės – visi tie, kurie atrodo, kad gadina mūsų gyvenimą ir mums jų nereikia, jie yra šalia mūsų ir turi teisę gyventi, tai gamtos dalis, kurią turime branginti. Temos išpildymui kūrėja pasirinko neįprastą techniką – miško gyventojus siuvinėjo ant tapytos drobės, siekdama sukurti 3 D variantą. Daug dėmesio skyrė koloritui, bandydama išgauti spalvos gylį.

„Tokios spalvos negausi nusipirkęs dažų tūbelę, o sukurti ypatingą spalvą – mano siekiamybė“, – sakė parodos autorė. 

Instaliacijai „Širšių lizdai“ kurti naudotos natūralios priemonės – popierius ir želatina, kaip klijai.  Menininkė pabrėžė, kad kurdama visada, kiek įmanoma, bandanti išsiversti su natūraliomis medžiagomis.

Įkvėpimo šaltinis

„Mano kūryboje vienokiu ar kitokiu pavidalu vis šmėkšteli ekologinis motyvas. Įkvėpimo šaltinis man – gamta, dažnai abstrahuota, sužmoginta, išvalyta nuo bet kokio naratyvo. Vis sugrįžtu prie savo mėgiamų miško, rudeniškų išdžiūvusių laukų, šalnos pakąstų augalų, tekančio vandens temų,  – rašo A. Tornau savo parodos anonse. – 2020 m. galerijoje „Kairė – dešinė“ buvau surengusi tapybos ir instaliacijų parodą „Donorai“ apie nykstančią, negailestingai kertamą Labanoro girią. Miško motyvas, kaip prieglobsčio, pirmapradės gamtos įvaizdis dažnas mano tapybos darbuose. <...> Šiuose darbuose bandau derinti tapybą ir siuvinėjimą. Tradiciškai siuvinėjami „gražūs“ objektai: gėlės ar vaikai. Siuvinėdama nepageidaujamus žmogaus aplinkai gyventojus, savo paveiksluose bandau atskleisti savotišką jų grožį“.

Patirtis

Arūnė Tornau – tapytoja, instaliacijų kūrėja, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dalyvavo daugelyje parodų Lietuvoje ir užsienyje, surengė virš 50 personalinių parodų, vykdo meno edukacinius projektus Lietuvoje ir užsienyje. Dailės vadovėlių, daugelio straipsnių, videofilmų, TV ir radijo laidų apie meną ir meno pedagogiką autorė ir bendraautorė. Kuravo tapybos parodų projektus, kūrė scenografiją spektakliams. 2021 m. A. Tornau paskirtas LDS „Aukso mūzos“ apdovanojimas.

Parodą „Svetimkūniai“ Rokiškio krašto muziejuje galima pamatyti iki gegužės pabaigos.