Hepatitas C ir ką svarbu žinoti (0)

Hepatito C virusas yra smulkus RNR virusas, priskiriamas Flaviviridae šeimai. Apie 85proc. žmonių, užsikrėtusių šiuo virusu, suserga lėtiniu virusiniu hepatitu C (HCV), kuris gali progresuoti iki kepenų cirozės ar pirminio kepenų vėžio. Be to, lėtinis hepatitas C yra dažniausių kepenų transplantacijų priežasčių Europoje. 

Bet kuris visuomenės atstovas gali užsikrėsti šiuo virusu, o skiepų nuo jo nėra. Didžiausia rizika užsikrėsti hepatitu C yra per kraują:  perpilant kraują, darant tatuiruotes ar veriant auskarus, naudojant nesterilius instrumentus medicininėse procedūrose, naudojant užkrėstus skutimosi ar manikiūro reikmenis, vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir dalijantis užkrėstais švirkštais. Hepatito C virusu taip pat galima užsikrėsti nesaugių lytinių santykių metu, o gimdyvė šį virusą gali perduoti vaisiui. Reiktų pabrėžti, jog šiuo virusu neužsikrečiama per maistą, vandenį, virtuvės įrankius ar sveikinantis su sergančiu asmeniu.

Daugiau nei pusė pacientų, sergančiu lėtiniu hepatitu C, nejaučia jokių ligos simptomų, nors tuo metu jau gali būti nustatoma padidėjusi kepenų fermentų koncentracija kraujyje. Kitai daliai pacientų gali pasireikšti tokie simptomai kaip: silpnumas, apetito stoka, svorio netekimas, pykinimas, nepaaiškinamas karščiavimas, odos niežulys, sąnarių, raumenų ar dešiniojo šono skausmas. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 7-8 savaitėms nuo užsikrėtimo ir yra nespecifiniai – būdingi daugeliui ligų.

Hepatito C viruso sukeltas lėtinis hepatitas C yra klastinga liga, kurios pirmieji simptomai gali pasireikšti tik išsivysčius komplikacijoms, būtent todėl remiantis 2022 m. gegužės 5 d. SAM įsakymų Nr. V-915 Lietuvoje pradėta taikyti Hepatito C patikros programa. Anti-HCV antikūnų tyrimą, pagal patvirtiną HCV patikrą, reikalinga atlikti vieną kartą gyvenime asmenims, gimusiems 1945-1994m. ir kartą per metus asmenims, priskiriamiems rizikos grupėms.

Rizikos grupės asmenys yra šie: asmenys, kurių šeimos nariui yra diagnozuotas HCV, kartą pabandžiusiems ar aktyviai vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus, užsikrėtusieji ŽIV infekcija, asmenys gydomi priklausomybės ligų klinikose, neatsižvelgiant į amžių ir lytį. Asmenys, kurie atitinka patikros programos kriterijus ir nori pasitikrinti ar nėra užsikrėtę lėtiniu hepatitu C, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas skiria anti-HCV testą, ištyrimui gali būti naudojamas tiek kapiliarinis tiek veninis kraujas. Esant teigiamam anti-HCV testui – šeimos gydytojas nukreipia pacientą gastroenterologo arba infekcinių ligų gydytojo konsultacijai, diagnozės patvirtinimui ir gydymui.

Sergantiesiems lėtiniu hepatitu C yra taikomas specifinis antivirusinis gydymas, kuris Lietuvoje yra 100 proc. kompensuojamas.

Diana Patapova, Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja

Užs. Nr. 1976