Ligų prevencijos programos: vyrai aktyviau tyrėsi dėl prostatos vėžio, moterys – dėl gimdos kaklelio (0)
Ligų prevencijos programos, pagal kurias gyventojai gali pasitikrinti sveikatą veikia jau keliolika metų, tačiau dalis žmonių apie jas dar nėra girdėję arba numoja ranka, net turėdami siuntimą.
Plačiau apie tyrimus ir galimybę nustatyti ligas ankstesnėse stadijose pasakojo VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro Bendrosios praktikos slaugytoja, prevencinių programų koordinatorė Jolita Lapelienė.
– Priminkite, kokiomis ligų prevencijos programomis gali pasinaudoti gyventojai?
Šiuo metu gyventojai gali pasinaudoti penkiomis prevencinėmis programomis:
- Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, sirta moterims 25–59 m. (imtinai)
- Krūties vėžio prevencinė programa, skirta moterims 50–69 m. (imtinai)
- Prostatos (priešinės liaukos) vėžio prevencinė programa, skirta vyrams 50–69 m. (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu
- Storosios žarnos vėžio prevencinė programa, skirta vyrams ir moterims 50–74 m. (imtinai)
- Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta vyrams 40–54 m. (imtinai) ir moterims 50–64 m. (imtinai)
– Kokiu atveju šie tyrimai atliekami nemokamai ir kada reikėtų susimokėti?
– Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai – nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikia.
Prevencijos programos yra skirtos nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu asmuo jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų grupę, galima kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
– Kokiomis programomis daugiausiai naudojosi Rokiškio rajono gyventojai praėjusiais metais ir kam skyrė mažiau dėmesio?
– Rokiškio rajono moterys praėjusiais metais buvo aktyvesnės nei vyrai ir dažniau tikrinosi sveikatą, daugiausiai naudojosi gimdos kaklelio vėžio prevencine programa – iš 1779 kviestų 1032 moterys pasitikrino.
Ir mamografijos tyrimą atliko 990 pacienčių, nors siuntimų atlikti mamografiją buvo išduota 1170. Gaila, bet 180 pacienčių neatliko tyrimo net ir turėdamos siuntimą.
Vyrai buvo aktyvesni tikrinantis dėl prostatos vėžio lyginant su ankstesniais metais: 2020 m. PSA tyrimą atliko 480 vyrų, 2021 m. – 621 , 2022 m. – 788.
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programoje didesnių pokyčių lyginant su ankstesniais metais nematyti, skaičiai išlieka panašūs apie 2500 rokiškėnų dėl širdies ligų kasmet pasitikrina.
Mažiau dėmesio šiais metais pacientai skyrė storosios žarnos vėžio ankstyvos diagnostikos programai, lyginant su 2021 m. skaičiai sumažėjo: 2021 m. pasitikrino 3045, 2022 m – 2623 asmenys.
– Kokias ligas padeda nustatyti šie tyrimai, koks efektyvumas gydant ligas ankstesnėse stadijose?
–Pagal šią „Gimdos kaklelio vėžio“ programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Kol normalios gimdos kaklelio ląstelės dėl įvairiausių veiksnių virsta vėžinėmis, praeina ne vienas mėnuo ir net ne vieneri metai. Pakitimų pradžios moterys dažnai nejaučia, tačiau tik ankstyvas jų nustatymas leidžia išvengti ligos, pasveikti. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. nemokamai dėl gimdos kaklelio vėžio moterys pasitikrinti gali pagal naują Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. Naujiena – 35–59 m. amžiaus moterims kartą per 5 metus atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimas skystoje terpėje.
Pagal programą „Dėl krūties vėžio“ kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (ir telefonu). Toli vykti nereikia, šis tyrimas atliekamas VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas.
Pagal šią programą „Dėl prostatos vėžio“ atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos simptomų, todėl dažnai aptinkamas vėlyvųjų stadijų vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma. Todėl tikrintis reikėtų ir nejaučiant jokių simptomų.
Dėl storosios žarnos vėžio kartą per dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų, jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija. Dažnai gaunami teigimai testo rezultatai, kurių priežastis gali būti ir gerybiniai dariniai, kuriuos pašalinus kolonoskopijos metu išvengiama jų supiktybėjimo.
Dėl širdies ir kraujagyslių ligų šeimos gydytojas patikros metu nustato rizikos veiksnius ir sudaro individualius šių ligų prevencijos planus. Su pacientu kalbama apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemones bei patariama kaip stiprinti ir saugoti sveikatą, taip pat nustatomas gliukozės ir cholesterolio kiekis kraujyje, atliekama elektrokardiograma. Šios patikros tikslas sumažinti bei išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip krūtinės angina, miokardo infarktas, insultas, periferinių arterijų trombozė ir kt.
Prevencinės programos vykdomos siekiant diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, kurioje ji yra lengvai pagydoma.
– Ar šiais metais atsiranda papildomų kraujo ir kitų tyrimų, kuriuos nemokamai gali skirti šeimos gydytojas?
– Šiais metais atsirado papildomi kraujo tyrimai, kuriuos gali skirti šeimos gydytojas nemokamai vieną kartą – tai patikra dėl hepatito C viruso infekcijos, asmenims, gimusiems 1945–1994 m. ir visiems kitiems, neatsižvelgiant į amžiaus grupę, kurie turi kontaktą su sergančiu hepatitu C.
Tyrimas ankstyvos širdies nepakankamumo diagnostikai (natriuretinio peptido tyrimas) atliekamas ne dažniau kaip 1-ą kartą per metus paskyrus šeimos gydytojui. Tyrimas skirtas ūmiam, lėtiniam širdies nepakankamumui nustatyti, stebėti bei atrinkti pacientus, turinčius didžiausią širdies nepakankamumo riziką.
– Kur turėtų kreiptis pacientai, norintys pasitikrinti sveikatą pagal jiems priklausančias programas?
– Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išsamiai supažindins su programomis ir paskirs reikiamus tyrimus.