Specialistai primena apie virusinių hepatitų tyrimų svarbą (0)

Artėjant Tarptautinei hepatito dienai, kuri kasmet minima spalio 1-ąją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento specialistai primena, kad virusiniai hepatitai yra dažniausia kepenų vėžio ir kepenų transplantacijų priežastis. Nors didelė dalis užsikrėtusiųjų virusiniais B ir C hepatitais niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau, nežiūrint į tai, kad nėra jokių klinikinių simptomų, gali užkrėsti kitus.

Kaip plinta virusiniai hepatitai B ir C?

 Virusiniai hepatitai C ir B plinta:

• per kraują (darant tatuiruotes, veriant auskarus nesteriliais instrumentais; perpilant kraują ar jo produktus; naudojantis užsikrėtusiojo asmeninės higienos daiktais; atliekant medicinines procedūras nesteriliais instrumentais; vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir dalijantis užkrėstais švirkštais);
• užsikrėtusi motina gali virusą perduoti kūdikiui;
• sukėlėjai perduodami lytinių santykių metu (hepatito C virusas retai), nenaudojant prezervatyvų.

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo virusiniais B ir C hepatitais?

• Patikima profilaktikos priemonė nuo virusinio hepatito B infekcijos yra vakcinacija. Lietuvoje nuo 1998 metų pradėti skiepyti visi naujagimiai. Vakcinacija nuo hepatito B infekcijos sukelia ilgalaikį (10-15 metų) imunitetą, o kai kuriais atvejais gali tęstis ir visą gyvenimą.
• Lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus.
• Nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis.
• Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt.
• Nevartoti narkotinių medžiagų, o jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais.
• Informuoti gydytoją,  jei esate užsikrėtę hepatito virusu.

Dėl virusinių hepatitų ypač rekomenduojama pasitikrinti:

• buvusiems įkalinimo įstaigose;
• vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu;
• nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus;
• jei buvo atlikta hemodializė ar persodinti organai;
• sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis;
• jei buvo atliktos chirurginės operacijos ar atliktos intervencinės procedūros (pvz., tatuiruotė);
• medicinos įstaigų darbuotojams, taip pat turintiems profesinį kontaktą su krauju ar kraujo produktais;
• jei iki 1993 metų buvo perpiltas kraujas/kraujo produktai;
• organų, audinių, kraujo ir komponentų donorams;
• asmenims po organų transplantacijos;
• turėjusiems daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.);
• infekuotiems ŽIV;
• nėščiosioms.